„Ukrainai reikia ne tik ginklų, kad išgyventų šį karą. Taip pat svarbu, kad ekonomika ir toliau funkcionuotų ir kad šalis galėtų finansuoti atstatymą“, – sakė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze (Svenia Šulcė).
Į 15 punktų planą įtrauktos dotacijos ir paskolos Ukrainos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat investicijų garantijos Vokietijos bendrovėms, teigiama Plėtros ir Ekonomikos ministerijų pranešime.
Taip pat planuojama sukurti nacionalinį viešąjį skolintoją, panašų į Vokietijos plėtros banką KfW.
„Jau deramės su Ukrainos vyriausybe dėl tokios finansavimo institucijos“, – sakė S. Schulze.
Naujasis skolintojas bus sukurtas iš Ukrainos verslo plėtros fondo, prie kurio įkūrimo 1999 metais prisidėjo KfW, siekdamas teikti mažų palūkanų paskolas Ukrainos MVĮ.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę, Ukrainos verslo plėtros fondas, pasak ministerijų, padėjo karo metu išsilaikyti maždaug 40 tūkst. MVĮ.
Pavyzdžiui, Ukrainos verslo plėtros fondas padėjo žemės ūkio įmonėms išvalyti užminuotus laukus, kad vėl būtų galima ūkininkauti.
Iniciatyva įgyvendinama Vokietijai ruošiantis birželį surengti kasmetinę Ukrainos atstatymo konferenciją.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) teigė, kad Vokietija turi „išnaudoti visas galimybes padėti Ukrainos ekonomikai šiais sunkiais laikais“.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios bendros Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos per ateinantį dešimtmetį sieks mažiausiai 486 mlrd. dolerių (453,65 mlrd. eurų).