Vokietija rinkimų link lekia ginčydamasi dėl vakcinavimo nuo COVID-19 strategijos ES

Stebėtojams bene įdomiausia, kad pagrindiniai karštų diskusijų dalyviai yra potencialūs A.Merkel, kuri po rugsėjo rinkimų paliks kanclerio postą, įpėdiniai.

Daug kalba Bavarijos žemės lyderis Markusas Söderis, sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas – abu jie atstovauja dešiniesiems. Tuo tarpu socialdemokratų balsu tapęs finansų ministras ir vicekancleris Olafas Scholzas.

Kai kurie ES pareigūnai ir diplomatai teigia, kad Europos Komisija, vadovaujama Ursulos von der Leyen, pasiduoda Berlyno spaudimui ir dėl to priima klaidingus sprendimus. Briuselyje taip pat manoma, kad Vokietijos politikai iš Bendrijos puolimo išpeša naudos.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen

Nesusitvardė spaudimo akivaizdoje

Spaudžiama būtent Berlyno ir kai kurių kitų ES sostinių, U.von der Leyen sausio pabaigoje piktai paskelbė, kad Bendrija kontroliuos vakcinų nuo koronaviruso eksportą.

Taip reaguota į farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ pranešimą, kad vakcinų bloko šalims bus pristatyta gerokai mažiau nei planuota.

Kilus audrai – juk Europos Komisija visada kaip tik gina laisvosios rinkos principus – U.von der Leyen mažiau nei per parą turėjo atšaukti sprendimą. Ji pakenkė ir savo pačios, ir Komisijos reputacijai – ypač dėl to, kad į konfliktą įpainiojus „Brexit“ susitarimą dėl Šiaurės Airijos labiausiai išlošė ne ES, o Londonas.

ZUMA Press/Scanpix nuotr./„AstraZeneca“ vakcina

„Berlynas darė spaudimą, – tiesiai pripažino buvęs Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Linkas. – Man atrodo, kad tokio spaudimo akivaizdoje von der Leyen prarado gebėjimą suvokti, kas naudinga Europai. Ji padarė mirtiną klaidą, kurios reikėjo išvengti.“

C.Beaune: ES kritikos tenka per daug. Tai nulemia stipri nacionalinė dimensija – visada lengviau žerti kritiką Europos lygmeniu.

Kad U.von der Leyen svarbi viešoji nuomonė Vokietijoje, parodė didžiausių diskusijų apie potencialų eksporto varžymą dienos. EK pirmininkė dalino interviu būtent vokiečių žiniasklaidai, o ES diplomatas „Politico“ teigė: „Akivaizdu, kad nuodingi debatai Vokietijoje prisidėjo prie fiasko dėl Airijos.“

„Tai taip pat įrodo, kad ES kritikos tenka per daug. Tai nulemia stipri nacionalinė dimensija – visada lengviau žerti kritiką Europos lygmeniu.

Be to, Vokietijos laukia rinkimai, o von der Leyen į Briuselį atvyko iš Vokietijos politikos“, – tvirtino ir Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune.

Komisija purtosi kaltinimų

Ir vis dėlto kodėl neramu Berlyne? Dalis apžvalgininkų mano, kad Vokietijai, kuri didžiuojasi efektyvumu, skauda matyti, jog skiepijant gyventojus atsiliekama nuo Jungtinės Karalystės ir kitų šalių – ypač žinant, kad vokiečiai buvo plačiai giriami už susitvarkymą su pirmąja koronaviruso pandemijos banga.

„Justi platus nusivylimas, kad dar neturime didelių vakcinų dozių kiekių, nors jos gaminamos čia, namuose, – teigė ekonomistas Guntramas Wolffas. – Žmonės tiesiog mato, kad galima padaryti geriau. Ir yra nusivylę.“

Bene aktyviausiai Bendriją kritikuoja koalicijai priklausančios partijos – Krikščionių demokratų sąjungai artima, Bavarijoje veikianti Krikščionių socialinė sąjunga ir socialdemokratai.

Antai Bavarijos lyderis M.Söderis teigia, kad ES sprendimai „nuvilia“ ir „yra lydimi daugybės neteisingų vertinimų“.

„Scanpix“ nuotr./Bavarijos žemės vadovas Markusas Söderis su FFP2 respiratoriumi

Finansų ministras, socialdemokatas O.Scholzas kaltina Briuselį nusistačius neteisingus prioritetus: „Jei Komisija būtų paprašiusi daugiau resursų, būtume perleidę ES daugiau lėšų.“

Komisija visgi tikina, kad pinigai nebūtų išsprendę problemų, kurios esą susijusios su stringančiu vakcinų gamybos procesu. Ginamasi ir nuo kaltinimų, esą per ilgai derėtasi su farmacininkais – suprask, verta susitarti taip, kad vakcinų gamintojai turėtų prisiimti atsakomybę kilus nesklandumams.

A.Merkel, U.von der Leyen ir sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas priklauso Krikščionių demokratų sąjungai.

Galiausiai tvirtinama, kad Europos vaistų agentūra, tvirtindama vakcinas, užtrunka ilgiau, nes kruopščiau tikrina jų veiksmingumą.

Kita vertus, O.Scholzas ir kiti Vokietijos socdemai puikiai suvokia, kad turi progą pulti krikdemus. Būtent jie šalies rinkėjams labiausiai siejasi su ES vakcinavimo strategija – A.Merkel, U.von der Leyen ir sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas priklauso Krikščionių demokratų sąjungai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Tikroji audra dar laukia?

Oficialiai krikdemai dar nėra pasirinkę partijos kandidato į kanclerius. Tai reiškia, kad konservatoriai, ypač laikomi potencialiais šio politinio sparno vedliais, suinteresuoti kalbėti apie „vakcinavimo katastrofą“ Vokietijoje.

Konkrečiai bavaras M.Söderis greičiausiai laiko J.Spahną konkurentu, o kadangi šis ministras asmeniškai prisidėjo prie ES vakcinavimo strategijos sudarymo, norėtų stumti kaltinimus jo link.

Pats J.Spahnas tikina, kad dar pernai vasarą siekė veikti kuo aktyviau – sudaryti vakcinų įsigijimo aljansą su Prancūzija, Italija ir Nyderlandais. Vėliau jis esą ragino ES pirkti brangesnes „Pfizer/BioNTech“ vakcinas.

„Scanpix“/AP nuotr./Jensas Spahnas

Briuselį puola ir populiariausias Vokietijos laikraštis „Bild“. Jame kone kasdien skelbiama, kad kiprietė ES sveikatos komisarė Stella Kyriakides dirba prastai, o praėjusiais metais neva atostogavo, nors reikėjo rūpintis Europos aprūpinimu vakcinomis.

Konkrečiai bavaras M.Söderis greičiausiai laiko J.Spahną konkurentu, o kadangi šis ministras asmeniškai prisidėjo prie ES vakcinavimo strategijos sudarymo, norėtų stumti kaltinimus jo link.

Bulvarinis leidinys net atsiuntė komandą į Nikosiją, kuri ten budi prie S.Kyriakides namų.

Vienas ES diplomatas „Politico“ tvirtino manantis, kad Briuselis artimiausiais mėnesiais sulauks dar aršesnio puolimo iš Vokietijos – rinkimų kampanija tik įsibėgėja.

„Šiuo metu pagrindinė viltis – kad įtampa nurims ir kad ateinančiais metais gausime daug vakcinų. Turi pagerėti ir pandeminė situacija. Bet jei kelyje duonių nemažės, rinkimų Vokietijoje kampanija Briuseliui bus skausminga“, – teigė diplomatas.

Gerų žinių jau yra. Kompanijos „Pfizer“ ir „BioNTech“ trečiadienį paskelbė, kad galutinai suderino susitarimą pristatyti ES papildomus 200 mln. savo vakcinos nuo COVID-19 dozių.