„[Prieš kitas šalis] nukreiptos poveikio ir dezinformacijos kampanijos iš Rusijos turi baigtis. Ir jei jos nesiliaus, mes nuo to ginsimės“, – sakė H.Maasas pareiškime, kurį paviešino Vokietijos radijo ir televizijos transliuotojas „Deutsche Welle“.
Paklaustas ar jis baiminasi, kad rugsėjį vyksiantys Vokietijos parlamento rinkimai gali būti paveikti tokių kampanijų H.Maasas atsakė: „Bet kokiu atveju, esame budrūs.“
„Tikiuosi, kad [mūsų] praeities patirtis užkirs tam kelią per ateinančius Bundestago rinkimus Vokietijoje“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) publikuotoje ataskaitoje Vokietija yra įvardinta kaip pagrindinis Rusijos dezinformacijos kampanijų ir kibernetinių veiksmų taikinys.
„Jokia kita ES narė nėra puolama taip aršiai kaip Vokietija“, – rašoma ataskaitoje, kurioje įvardijami 700 dezinformacijos atakų atvejų Vokietijoje nuo 2015-ųjų, palyginus su 300 Prancūzijoje, 170 Italijoje ir 40 – Ispanijoje.
Tokios dezinformacijos operacijos pasiekė apogėjų po Rusijos kaltinimų Vokietijai, kad ši pasinaudojo savo prezidentavimu Europos Sąjungai, trukusiu nuo praėjusių metų liepos iki gruodžio, kad įvestų daugiau sankcijų Kremliui.
„Ruošiamės tam, tačiau, žinoma, tikimės, kad [šios kampanijos] baigsis“, – sakė H.Maasas ir pavadino tokius veiksmus „visiškai nepriimtinais“.
Santykiai tarp Vokietijos ir Rusijos tapo vis labiau įtempti per pastaruosius keletą mėnesių dėl bandymo nunuodyti Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną ir vėlesnio jo įkalinimo Rusijoje.
Kanclerė Angela Merkel nuolatos pabrėžė dialogo su prezidentu Vladimiru Putinu svarbą, bet praėjusių metų gegužę parlamentui sakė, kad turi konkrečių įrodymų, kad Rusija nukreipia kibernetines atakas prieš Vokietiją.
Tarp rimčiausių atakų, kuriomis Vokietijos žvalgyba kaltina Rusijos programišius, yra kibernetinė ataka prieš Vokietijos parlamentą 2015-aisiais.
Praėjusią savaitę išleistoje JAV vyriausybės ataskaitoje Rusija yra kaltinama vykdžiusi atakas prieš rinkimų infrastruktūra per 2020 metų rinkimus, tačiau rašoma, kad atakos nepaveikė rinkimų rezultatų.
Kremlius šiuos kaltinimus pavadino „visiškai nepagrįstais“.
