Kai kuriomis transporto priemonėmis bus aprūpinta Vokietijos kovinė brigada Lietuvoje, kuri kuriama kaip NATO atgrasymo nuo Rusijos dalis, teigiama biudžeto projekte, apie kurį pirmasis pranešė „Spiegel“.
Kitomis bus sustiprintos 300 tankų pajėgos Vokietijoje.
Remiantis įslaptintais dokumentais, dideliu užsakymu siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje planuojama vokiečių kovinė brigada būtų aprūpinta pakankamu kiekiu kovinių tankų. Dokumentuose teigiama, kad brigada bus „vienas pirmųjų priešakinės gynybos elementų NATO aljanse“. Todėl labai svarbu, kad brigada būtų „kuo geriau ir vienodai aprūpinta“. Be to, papildomi tankai „Leopard“ pasitarnaus modernizuojant Vokietijos kariuomenės šarvuotąsias pajėgas, kurioms Bundesveras taip pat teikia didelį prioritetą“.
Bundesveras tikisi, kad moderniausios versijos tankus gaus 2027–2030 metais. 35 „Leopardai“ Lietuvai turi būti pristatyti iki 2028 m., o likę 70 – iki 2030 m.
Dokumente pažymima, kad didžioji dalis pirkinio yra nefinansuojama, nes neužtenka pinigų biudžete ir 100 mlrd. eurų vertės specialiuose fonduose, įsteigtuose po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Projekte teigiama, kad dėl to Gynybos ministerija prašo neeilinio finansinio leidimo, o tai reiškia, kad nors sandoris gali būti patvirtintas dabar, pinigų turės rasti vėlesnė vyriausybė.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius jau kelis mėnesius kovoja už gynybos biudžeto padidinimą, tačiau pažangos neduoda rezultatų, nes derybos dėl biudžeto susiskaldžiusioje Vokietijos koalicinėje vyriausybėje užsitęsė.
Biudžeto ginčai kelia pavojų Berlyno pažadui po dešimtmečius trukusio kariuomenės aplaidumo įgyvendinti „Zeitenwende“ (esminius pokyčius), net ir didėjant įtampai su Rusija ir NATO skeptikui Donaldui Trumpui siekiant antrosios JAV prezidento kadencijos.
Konservatyvios opozicinės CDU partijos ir parlamento biudžeto komiteto narys Ingo Gaedechensas pareiškė, kad susitarimas dėl tankų yra B.Pistoriaus manevras siekiant apeiti biudžeto aklavietę.
Jis sakė agentūrai „Reuters“, kad tankų užsakymas yra pateisinamas, tačiau šis sandoris kelia klausimų dėl Vokietijos pajėgų finansavimo ateityje, kaip ir naujausias dviejų fregatų pirkimas už daugiau kaip 3 mlrd. eurų ir paskelbimas apie „Eurofighter“ naikintuvų užsakymą už maždaug 3 mlrd. eurų.
„Visus tris projektus sieja vienas dalykas: vyriausybė atsisako atsakyti į klausimą, kaip ketinama finansuoti šiuos pirkimus“, – sakė I.Gaedechensas.
„Daugybė tuščių čekių, kuriuos išduoda kancleris Olafas Scholzas ir jo gynybos ministras Borisas Pistorius, sukelia vis didėjančią finansinių lankų bangą – ir niekas iš valdančiosios koalicijos neturi supratimo, kaip suvaldyti šį finansinį chaosą“, – sakė jis.
