Vakaruose stiprėja nuogąstavimai, kad Rusija bet kuriuo metu gali įsiveržti į kaimyninę Ukrainą, o JAV perspėja, kad tokia ataka gali prasidėti „artimiausiomis dienomis“.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock prieš kasmetinės trijų dienų saugumo konferencijos atidarymo ceremoniją sakė, kad Maskva turi žengti „rimtus žingsnius deeskalacijos link“.
„Beprecedenčiu karių dislokavimu pasienyje su Ukraina ir Šaltojo karo reikalavimais Rusija meta iššūkį pagrindiniams Europos taikos principams“, – sakė A.Baerbock.
Rusijos pajėgos faktiškai yra apsupusios Ukrainą, tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant priešpriešai dėl NATO plėtros į šalis, kurios kadaise priklausė Kremliaus įtakos zonai.
Prieš kelionę į Miuncheną JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Ukrainos krizei aptarti sakė, kad Maskva gali pradėti invaziją į Ukrainą „artimiausiomis dienomis“, prieš tai sufabrikavusi pretekstą ją užpulti.
Būgštaujama, kad tokiu pretekstu gali tapti vaikų darželio apšaudymas separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje, Rusijos remiamiems separatistams kaltinant Kijevą kautynių eskalavimu.
Rusija neigia planuojanti pulti kaimyninę šalį. Tačiau Kremlius taip pat sako, kad bus priverstas imtis karinių priemonių, jeigu Vašingtonas neįgyvendins tam tikrų saugumo reikalavimų.
Rusija Miuncheno konferencijoje nedalyvaus, tačiau JAV pranešė, kad A.Blinkenas kitą savaitę susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, „su sąlyga, kad nebus tolesnio Rusijos veržimosi į Ukrainą“.
„Gaila, kad Rusija nesinaudoja šia galimybe“, – sakė A.Baerbock, turėdama galvoje Maskvos nedalyvavimą Miuncheno konferencijoje.
Pasak ministrė, ši konferencija suteikia galimybę „aptarti, kaip grasinimų smurtu ir karinio eskalavimo logiką mes dar galėtume atremti dialogo logika“.
Evakuacijos planai
Tarp Miuncheno saugumo konferencijos dalyvių taip pat bus JAV viceprezidentė Kamala Harris, Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Didžiojo septyneto (G-7), labiausiai išsivysčiusių pasaulio demokratijų, užsienio reikalų ministrai Ukrainos krizę aptars konferencijos kuluaruose šeštadienį.
Susitikimui vadovaus A.Baerbock, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja G-7.
„Net maži žingsneliai taikos link yra geriau nei dideli žingsniai karo link. Tačiau mums taip pat reikia rimtų Rusijos žingsnių deeskalacijos link“, – sakė ji.
„Deklaruojamas noras kalbėtis turi būti paremtas realiais pasiūlymais kalbėtis. Pareiškimai apie karių atitraukimą turi būti paremti įrodomu karių atitraukimu“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.
Šią savaitę Maskva keliskart pranešė atitraukianti karius nuo Ukrainos sienų, tačiau JAV, NATO ir Ukraina sako kol kas nepastebėjusios jokių atitraukimo ženklų.
Pasak Vašingtono, užuot pradėjusi pajėgų atitraukimą, Rusija papildomai perkėlė prie Ukrainos sienos dar 7 tūkst. karių.
Ukrainos kariškiai ketvirtadienį vakare pranešė, kad dėl „galimo padėties pablogėjimo“ planuojama evakuoti žmones iš kai kurių gyvenviečių prie vadinamosios kontaktinės linijos, skiriančios Donecką ir Luhanską – du „liaudies respublikomis“ pasiskelbusius separatistinius darinius – nuo likusios Ukrainos teritorijos.
