Vokiečių kolonistai 1904–1908 metais išžudė dešimtis tūkstančių vietos hererų ir namų tautų žmonių. Šie įvykiai, kuriuos istorikai vadina pirmuoju XX amžiaus genocidu, daugeliui metų apkartino Namibijos ir Vokietijos santykius.
Anksčiau Berlynas pripažino, kad kolonijinė valdžia įvykdė žiaurių nusikaltimų, bet ne kartą atsisakė mokėti tiesiogines kompensacijas.
„Dabar oficialiai šiuos įvykius vadinsime taip, kaip jie atrodo iš šiandienos perspektyvos: genocidu“, – sakoma užsienio reikalų ministro Heiko Maaso pareiškime.
Jis sveikino daugiau kaip po penkerių metų derybų su Namibija pasiektą susitarimą dėl įvykių 1884–1915 metais vokiečių kontroliuotoje teritorijoje.
„Atsižvelgdami į istorinę ir moralinę Vokietijos atsakomybę, prašysime Namibijos ir aukų palikuonių atleidimo [už] žiaurius nusikaltimus“, – sakė H. Maasas.
Parodydama „didžiulių kančių, kurias patyrė aukos, pripažinimo gestą“ Vokietija rems Namibijos „atstatymą ir plėtrą“ 1,1 mlrd. eurų finansine programa, nurodė ministras.
Ši suma bus išmokėta per 30 metų, sakė deryboms artimi šaltiniai. Pagalba pirmiausia turėtų būti naudinga hererų ir namų palikuoniams.
Tačiau H. Maasas nurodė, kad ši finansinė programa neatveria jokių galimybių teikti „teisinius prašymus dėl kompensacijų“.
