Prancūzija išsiunčia 35 diplomatus
„Šį vakarą Prancūzija nusprendė išsiųsti tam tikrą skaičių Prancūzijoje dirbančių Rusijos diplomatinį statusą turinčių darbuotojų, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ministerijos šaltinis, prašęs neminėti jo pavardės, sakė, kad bus išsiųsti 35 Rusijos diplomatai.
„Šie veiksmai yra Europos požiūrio dalis“, – priduriama prancūzų užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Mūsų svarbiausia pareiga visada yra užtikrinti Prancūzijos žmonių ir europiečių saugumą“, – sakoma jame.
Vokietija išsiunčia 40 rusų diplomatų
Vokietija nusprendė nepageidaujamais asmenimis paskelbti ir išsiųsti iš šalies „didelį skaičių“ Rusijos diplomatų, pirmadienį paskelbė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Pasak Vokietijos ministrės A.Baerbock, tai yra atsakas į Kremliaus „neįtikėtiną žiaurumą“ Ukrainoje.
Naujienų agentūros AFP žiniomis, šis sprendimas palietė 40 diplomatų, o Europos partnerės pastarosiomis dienomis ėmėsi panašių veiksmų, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.
Naujienų agentūros AFP žiniomis, šis sprendimas palietė 40 diplomatų, o Europos partnerės pastarosiomis dienomis ėmėsi panašių veiksmų, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.
„Vaizdai iš Bučos byloja apie neįtikėtiną Rusijos vadovybės ir tų, kurie seka jos propagandą su begaliniu noru naikinti, žiaurumą“, – sakė A.Baerbock, turėdama omenyje netoli Kyjivo esantį miestelį, kuriame masinėse kapavietėse ar gatvėse rasta dešimtys kūnų.
Kremlius atmetė Vakarų kaltinimus, kad už tai atsakingos Rusijos pajėgos.
Tačiau A.Baerbock teigė, kad galima baimintis, jog bus aptikta „panašių vaizdų kitose Rusijos kariuomenės okupuotose vietose“.
Ji sakė, kad būtina „ginti savo laisvę ir būti pasirengusiems ją ginti“.
„Todėl Vokietijos vyriausybė nusprendė paskelbti didelį skaičių Rusijos ambasados darbuotojų, kurie kiekvieną dieną čia, Vokietijoje, dirbo prieš mūsų laisvę, prieš mūsų visuomenės sanglaudą, persona non grata", – sakė vokiečių diplomatijos vadovė.
A.Baerbock tų rusų diplomatų buvimą pavadino „grėsme“ daugiau kaip 300 000 ukrainiečių, „kurie nuo invazijos pradžios ieško čia apsaugos“.
„Daugiau to netoleruosime – šią popietę apie tai pranešėme Rusijos ambasadoriui“, – sakė ji.
A.Baerbock nurodė, kad Vokietija „kartu su savo partneriais“ imsis tolesnių veiksmų, įskaitant „griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimą, ryžtingai didesnę paramą Ukrainos karinėms pajėgoms ir NATO rytinio flango stiprinimą“.
Tuo metu Lietuvos Vyriausybė, „reaguodama į besitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žiaurumus įvairiuose okupuotose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje“, nutarė pažeminti diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos bei nurodė šios šalies ambasadoriui išvykti iš Lietuvos.
Taip pat priimtas sprendimas uždaryti Rusijos konsulatą Klaipėdoje.
Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį iš Rusijos kariuomenės atkovotame Bučos miestelyje netoli Kyjivo matė lavonų civiliais drabužiais. Kai kurie šių nužudytų žmonių buvo surištomis rankomis.
Bučos meras Anatolijus Fedorukas sakė, kad daugelis „buvo nušauti, nužudyti, į galvą“.
Žudynių mastas dar tiriamas, bet Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad jau surasti 410 civilių palaikai.
Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.
Kremlius paneigė, kad Rusijos pajėgos žudė civilius, ir pareiškė, kad skelbiamos šiurpios nuotraukos yra suklastotos.
