Vokietija taip pat įspėjo, kad gali imtis tolesnių priemonių.
Berlynas „iki atskiro pranešimo sustabdė visus tiesioginės paramos mokėjimus Nigerio centrinei vyriausybei“, spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
„Atsižvelgdami į ateinančių dienų įvykius, galime imtis tolesnių priemonių“, – pridūrė atstovas spaudai, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Plėtros ministerija taip pat patvirtino, kad sustabdė bendradarbiavimą.
Savaitgalį Europos Sąjunga ir buvusi kolonijinė valdytoja Prancūzija sustabdė bendradarbiavimą su Nigeriu saugumo srityje ir finansinę pagalbą šiai šaliai.
Nigeryje dislokuota apie 100 Vokietijos karių, o sostinėje Niamėjuje yra svarbi oro transporto ir logistikos bazė, kuri atlieka svarbų vaidmenį Berlynui išvedant karių kontingentą iš kaimyninio Malio.
Jungtinėms Tautoms priėmus sprendimą nutraukti taikos palaikymo misiją, Vokietija nusprendė išvesti savo karius iš Malio.
Gynybos ministerijos atstovas sakė, kad operacijos bazėje buvo sustabdytos, tačiau pridūrė, kad po pučo padėtis dėl grėsmių nepasikeitė, kariams viskas yra gerai.
Užsienio reikalų ministerija taip pat teigė, kad šiuo metu neplanuojama evakuoti vokiečių iš Nigerio.
Demokratiškai išrinktą Nigerio prezidentą ir Vakarų sąjungininką Mohamedą Bazoumą nuo praėjusios savaitės trečiadienio laiko kariškiai. Tai jau trečias perversmas Sachelio regione per trejus pastaruosius metus.
Galingos prezidento gvardijos vadas generolas Abdourahamane Tiani pasiskelbė šalies vadovu. Sekmadienį Vakarų Afrikos lyderiai paragino Nigerio karinę chuntą per savaitę perduoti valdžią, įspėdami, kad neatmeta galimybės panaudoti jėgą.