„Pastarosiomis savaitėmis per diskusijas su Ukrainos, Prancūzijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrais siekėme suorganizuoti naują susitikimą“, – Kijevo kontroliuojamame Mariupolio uostamiestyje karo krečiamoje Rytų Ukrainoje sakė Vokietijos diplomatijos vadovas Heiko Maasas.
Ukrainiečių kolegos Pavlo Klimkino lydimas H.Maasas sakė esąs patenkintas, kad keturių valstybių užsienio reikalų ministrai susitiks „aptarti būsimo Ukrainos ir Minsko proceso vystymosi“, nurodė jo vyriausybė.
Pastangos nutraukti ilgiau kaip ketverius metus trunkantį konfliktą tarp Ukrainos vyriausybės ir prorusiškų separatistų, jau pareikalavusį per 10 tūkst. gyvybių, vis dar nėra sėkmingos.
Vadinamojo „Normandijos ketverto“ šalių atstovai buvo surengę kelias sesijas, tačiau jų susitikimai vyksta itin retai.
Antradienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas nurodė, jog jo šalies vadovas Emmanuelis Macronas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per susitikimą Sankt Peterburge praėjusią savaitę sutarė, kad birželį reikia atnaujinti Ukrainos taikos procesą.
2015-ųjų vasarį per viršūnių susitikimą Minske Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai priėmė paketą priemonių, skirtų užbaigti karą – vadinamuosius Minsko susitarimus. Vis dėlto Kijevas ir Maskvos remiami separatistai nuolat kaltina vieni kitus paliaubų pažeidimais.
Ginkluotas konfliktas Rytų Ukrainoje įsiplieskė 2014-aisiais, kai tų pačių metų kovą Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Kijeve per proeuropietišką Maidano revoliuciją nuvertus prorusišką šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių.
Dėl vienintelio Europoje vykstančio karo smarkiai pašlijo Maskvos ir Vakarų santykiai; dėl saugumo nerimauja ir kitos Rusijos kaimynės.
Ukraina ir jos sąjungininkės vakaruose kaltina Rusiją, kad ši siunčia karius ir ginklus separatistams, siekdama pakurstyti konfliktą.
Maskva atmeta šiuos kaltinimus, nors nenuginčijami įrodymai liudija, jog ji dalyvauja konflikte, be to, Rusija atvirai reiškia politinį palaikymą separatistams.