„Manau, kad kelerius metus tikrai galėtume susitvarkyti su maždaug puse milijono“ priimamų atvykėlių per metus, vicekancleris pirmadienio vakarą sakė visuomeninei televizijai ZDF.
„Dėl to neabejoju – galbūt su daugiau“, – pridūrė centro kairiosios Socialdemokratų partijos lyderis.
Prognozuojama, kad Vokietija iki šių metų pabaigos priims 800 tūkst. prieglobsčio prašančių asmenų – keturiskart daugiau negu pernai.
Tačiau S.Gabrielis pabrėžė, kad kitos Europos šalys taip pat turi priimti sąžiningą dalį pabėgėlių, palikusių Artimuosius Rytus ir Afriką dėl karų ir skurdo bei mėginančių pradėti naują gyvenimą 28 nares turinčioje Europos Sąjungoje.
„Negalime tiesiog priimti beveik milijoną žmonių kasmet ir sklandžiai juos integruoti“ į Vokietijos visuomenę, pabrėžė S.Gabrielis. Pasak jo, Vokietija toliau priims „labai neproporcingą dalį“ pabėgėlių, lyginant su kitomis ES šalimis, „nes mes, be abejo, esame ekonomiškai stipri šalis“.
Vis dėlto būtų nepriimtina Europos Sąjungai toliau kliautis vos keliomis šalimis, tokiomis kaip Austrija, Švedija ir Vokietija, perspėjo S.Gabrielis.
„Štai kodėl esu tikras, kad Europos politikai reikia pokyčių“, – sakė jis.
Angela Merkel: tai tik pirmas žingsnis
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pasveikino Europos Komisijos vadovo Jeano -Claude'o Junckerio planą dėl pabėgėlių perkėlimo iš jais perpildytų ES valstybių, tačiau pareiškė, kad tai tik „pirmas svarbus žingsnis“.
„Yra dar vienas žingsnis, kurį reikia žengti, kadangi nei Vokietija, nei Švedija negali nustatyti pabėgėlių skaičiaus, nes jis priklauso nuo padėties (vietoje)“, – sakė A.Merkel po susitikimo su Stefanu Lofvenu.
„Mums reikia atviros sistemos, kad galėtumėme paskirstyti tuos, kurie turi teisę į prieglobstį“, – pridūrė ji.
Pagal J.-C. Junckerio planą dėl privalomų pabėgėlių kvotų ES valstybėms, kuris bus pristatytas trečiadienį, Vokietija ir Prancūzija priims maždaug pusę iš 120 tūkst. pabėgėlių, kad būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta ES pasienyje esančioms valstybėms.
Pasak A.Merkel, vadinamoji Dublino 3-ioji taisyklė – pagal kurią prieglobsčio ES prašymus turi nagrinėti šalis, kurią migrantai pasiekė pirmiausia – „nebeveikia“, nes pagal tą taisyklę Italija ir Graikija yra paliktos vienos tvarkytis su Europą užplūdusiu pabėgėlių srautu.
„Mes turime aptarti naują prieglobsčio (suteikimo) politiką“, – sakė ji.
Berlynas daugiau nebetaiko Dublino taisyklės pabėgėliams iš Sirijos ir leidžia šios karo draskomos šalies gyventojams prašyti prieglobsčio Vokietijoje, neatsižvelgiant į jų atvykimo į ES šalį.
„Retai kada būnu taip (stipriai) įsitikinusi (kaip šįkart), kad ši užduotis taip pat nulems Europos ateitį ir (parodys), ar kontinentas tikrai pripažįsta... individualios laisvės vertybę“, – sakė A.Merkel.
„Šį reikalą stebi visas pasaulis. Ir mes nesakome, kad Sirija yra nuo mūsų toli. Mes tiesiog sprendžiame šią problemą“, – pridūrė ji.
