Preliminarūs rezultatai, paskelbti rinkimų komisijos interneto svetainėje, rodo, kad centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) per sekmadienio rinkimus gavo daugiausia balsų – 25,7 procento.
Kanclerės A.Merkel centro dešinės blokas – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – gavo 24,1 proc. balsų. Tai prasčiausias CDU-CSU rezultatas per bloko septynių dešimtmečių istoriją.
Žalieji, gavę 14,8 proc. balsų, liko trečioje vietoje, o verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP) su 11,5 proc. balsų – ketvirtoje. Abi šios partijos jau yra užsiminusios, kad nori aptarinėti galimybes formuoti trijų partijų valdantįjį aljansą su kuria nors iš dviejų didžiųjų varžovių.
Oficialūs rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti netrukus.
Ir SPD kandidatas į kanclerius Olafas Scholzas, ir A.Merkel konservatorių kandidatas Arminas Laschetas pareiškė gavę mandatą valdyti, taip pradėdami grumtynes dėl potencialių koalicijos partnerių.
Šaliai, per 16-a A.Merkel valdymo metų pripratusiai prie politinio stabilumo, ateinančios savaitės ir mėnesiai tikriausiai bus neramūs.
Derybas dėl koalicijų atidžiai stebės sąjungininkės Vakaruose, suprantančios, kad vidaus rūpesčiai galėtų trukdyti Vokietijos vaidmeniui tarptautinėje arenoje ir sukurti lyderystės vakuumą Europoje.
Ir 60 metų A.Laschetas, ir 63 metų O.Scholzas sakė, kad jų tikslas yra suformuoti naują vyriausybę iki Kalėdų.
Piliečiai „nori vyriausybės pasikeitimo“, sakė dabartinis finansų ministras ir vicekancleris O.Scholzas. Jo rinkimų kampanija, pristačiusi jį kaip saugų pasirinkimą, vyko be klaidų ir buvo aiškus kontrastas A. Lascheto neapdairių žingsnių virtinei.
Pokerio partija
„Scholzas nori valdyti, kaip ir Laschetas. Pokerio partija prasideda: kas turi geresnes kortas?“ – rašė populiariausias šalies laikraštis „Bild“.
Fragmentiškame politiniame kraštovaizdyje po A.Merkel eros labiausiai tikėtina baigtis yra koks nors trijų partijų aljansas. Jis nutrauktų po karo susiklosčiusią dviejų partijų koalicinių vyriausybių tradiciją.
Siekdami daugumos parlamente O.Scholzas ir A.Laschetas dairysis į žaliuosius ir liberalią FDP. Tačiau šios partijos, nuo kurių priklausys jėgų pasiskirstymas, nėra natūralios kompanionės, nes jų pozicijos labai skiriasi tokiais klausimais kaip mokesčių didinimas ar valstybės investicijos į klimato apsaugą.
Europa laukia, kol Vokietija turės naują vyriausybę.
Žaliųjų kandidatė į kanclerius Annalena Baerbock, kurios partija tikėjosi geresnio rezultato, nes klimato krizė šiemet buvo tarp rinkėjams svarbiausių klausimų, miglotai kalbėjo apie tai, su kuo norėtų bendradarbiauti, tik sakė, kad Vokietijoje atėjo laikas „naujai pradžiai“.
FDP lyderis Christianas Lindneris pasiūlė iš pradžių pasikalbėti su žaliaisiais ir tik paskui pradėti žvalgomąsias derybas su dviem didžiosiomis partijomis, kad procesas galėtų vykti sparčiau.
„Europa laukia, kol Vokietija turės naują vyriausybę“, – sekmadienį vakare sakė jis.
Ch.Lindneris užsiminė pirmenybę teikiantis „Jamaikos“ koalicijai su CDU-CSU ir žaliaisiais, pavadintai pagal šių partijų spalvas – juodą, žalią ir geltoną.
Tačiau jis neatmetė ir „šviesoforo“ – koalicijos su SPD ir žaliaisiais – galimybės.
Galimybės
A.Laschetas sekmadienį taip pat kalbėjo apie būtinybę neuždelsti naujos vyriausybės formavimo. Jis priminė, kad Vokietija kitais metais pirmininkaus turtingųjų valstybių Didžiajam septynetui (G-7), ir sakė, kad iki to laiko šalis turi turėti vyriausybę, galinčią imtis veiksmų.
„Nauja vyriausybė turi pradėti dirbti greitai, tikrai iki Kalėdų“, – sakė jis.
Nei SPD, nei CDU-CSU nenori, kad vėl pasikartotų kairiųjų ir dešiniųjų „didžioji koalicija“, formavusi tris iš keturių A.Merkel vyriausybių.
Taip pat aišku, kad jokia partija nebendradarbiaus su kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), gavusia 10,3 proc. balsų. Jos rezultatas yra prastesnis nei per praėjusius rinkimus 2017 metais, kai ji gavo kone 13 proc. balsų, nes dabar iš darbotvarkės buvo iškritęs itin svarbus jos klausimas – imigracija.
Kraštutinė kairioji Kairės partija (Die Linke) taip pat prarado paramos ir tikriausiai vos vos įveiks 5 proc. balsų slenkstį, kad patektų į parlamentą.
Kol vyks sudėtingos derybos, A.Merkel toliau dirbs kaip laikinoji kanclerė.
Jei derybos užtruks ilgiau nei iki gruodžio 17-osios, A.Merkel taps ilgiausiai Vokietijos kanclerio poste dirbusiu žmogumi ir šiuo požiūriu pralenks Helmutą Kohlį.
„Labai skaudu“
A.Merkel vis dar yra populiariausia Vokietijos politikė, o jos savanoriškas pasitraukimas žymi svarbų momentą 83 mln. gyventojų turinčiai šaliai.
Tačiau jos palikimą gali aptemdyti prastas CDU-CSU pasirodymas per sekmadienio rinkimus, kai parama šiam blokui pirmą kartą buvo mažesnė nei 30 procentų.
Skausminga CDU smukimo iliustracija buvo rezultatai A.Merkel Baltijos pakrantės apygardoje, kur ji laimėdavo nuo 1990-ųjų. Šį kartą pergalę čia šventė socialdemokratai.
Prie CDU būstinės atėjęs 84 metų rinkėjas Alfonsas Thesingas žinojo, kodėl taip yra.
„Labai skaudu, kad Merkel pasitraukia“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
67 metų A.Merkel tikriausiai bus ilgimasi ir už šalies ribų. Būdama Vokietijos kanclerė ji padėjo Europos Sąjungai išlaviruoti per daug neramių metų, įskaitant finansų krizę, migracijos krizę, „Brexit“ ir COVID-19 pandemiją.
Nors visos pagrindinės vokiečių partijos yra proeuropietiškos, nė vienas iš pretendentų į A.Merkel vietą negali prilygti jai politiniu svoriu.
