Dabar šis satyrikas tiesiog dingęs. Jis nedalina interviu, neatsiliepia telefonu, nuo praėjusio pirmadienio tyli ir tinkle „Twitter“, nors paprastai šioje erdvėje yra itin aktyvus.
J.Böhmermannas nekelia kojos iš savo namų Kelno mieste, be to, jau yra saugomas policijos. Ketvirtadieniais per visuomeninę televiziją ZDF rodomas jo šou jau atšauktas, toks pats likimas ištiko ir sekmadieninę komiko laidą radijo stotyje RBB.
Tiesa, su juo bendrauja draugai ir artimieji. O jie baiminasi, kad J.Böhmermannas, kuris iš tiesų yra labai jautrus, gali neatlaikyti didžiulio spaudimo – kaltas įžeidžiantis eilėraštis apie Turkijos prezidentą R.T.Erdoganą.
Parodė satyros galią
Prieš pustrečios savaitės, kai jis dar bruzdėjo socialiniuose tinkluose, J.Böhmermannas „Twitter“ paskelbė nuorodą į garsiosios „The Beatles“ ketveriukės kūrinį „Kvailys ant kalvos“ („The Fool on the Hill“).
Ši daina – apie paprastą lepšį, kuris vienas sėdi ant kalvos ir kvailai šypsosi. Visi mato, kad vyrukas – ne viso proto.
Būtent tokį J.Böhmermanną mato Vokietijoje ir būtent taip jis nori būti matomas – kaip nesuprastas kvailys.
Tokią „Twitter“ žinutę komikas paskelbė dvi dienos po to, kai jo laidoje „Neo Magazin Royale“ ZDF eteryje nuskambėjo R.T.Erdoganą įžeidusios eilės, ir diena po to, kai televizija ištrynė šią laidą iš mediatekos internete bei atsiribojo nuo tokios poezijos.
O tai buvo tik pradžia. Dabar Vokietijoje jau visi žino, kas yra J.Böhmermannas. 35-erių satyrikas įžiebė valstybinio lygio skandalą, kuris savo ruožtu parodė, kokios ribotos A.Merkel galios ir kokie absurdiški gali būti Vokietijos įstatymai.
Kitaip tariant, jei J.Böhmermannas norėjo parodyti, kokia galinga gali būti satyra, jam tikrai pasisekė.
Socialdemokratai prieštaravo A.Merkel
Skandalas netyla jau trečią savaitę, bet tik dabar aiškėja, kokį vilkelį įsuko kuklus penkių minučių trukmės klipas.
Kad R.T.Erdoganas pasipūtęs ir jautrus, buvo daugiau mažiau aišku ir anksčiau, bet eilėraštis apie Turkijos prezidentą išjudino visą Vokietiją – žmonės čia daug negalvoja apie satyrą ir laisvę juokauti.
Baudžiamojo kodekso 103-ąjį straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už kitų valstybių atstovų ar valdžios organų įžeidimą.
O kad galvoti reikia, parodė penktadienis, balandžio 15-oji. Tądien A.Merkel paskelbė, kad federalinė vyriausybė patenkino Ankaros prašymą ir leido pradėti tyrimą prieš J.Böhmermanną pagal prieštaringai vertinamą Baudžiamojo kodekso 103-ąjį straipsnį.
Šis straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už kitų valstybių atstovų ar valdžios organų įžeidimą.
Priimdama tokį sprendimą A.Merkel nepaklausė užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio ir teisingumo ministro Heiko Maaso. Socialdemokratai – mažesnieji krikščionių demokratų partneriai koalicijoje – stojo į J.Böhmermanno pusę.
Galbūt todėl A.Merkel kartu paskelbė ir tai, kad Vokietija iki 2018 metų sieks panaikinti tą skandalingą Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Kanclerė nepamiršo ir pareikšti susirūpinimo dėl spaudos laisvės ribojimo Turkijoje.
Kompromisas – ne išeitis, o problema
Trumpiau tariant, A.Merkel kaip įmanydama stengėsi išlipti iš balos sausa – ir neįaudrinti R.T.Erdogano, ir nenuvilti tų, kurie ir taip įtaria, kad kanclerė aukoja Europos vertybes susitarimo su Ankara dėl migrantų vardan.
Ironiška, bet ir J.Böhmermannas ėjo išties įtemptu lynu. Jo eilėraštis apie R.T.Erdoganą buvo gudriai sueiliuotas.
Laidoje komikas su savo pagalbininku Ralfu Kabelka diskutavo apie tai, kas leidžiama Vokietijoje. O kai R.Kabelka pareiškė, kad neleidžiama įžeidžianti kritika, J.Böhmermannas nutarė parodyti tokios kritikos pavyzdį ir padeklamavo savo eilėraštį apie Turkijos prezidentą.
Vokietijoje tos eilės dabar neviešinamos išbaigta savo forma. Bet poemoje kalbama apie „ožkų dulkinimą“, „mažumų persekiojimą“, o R.T.Erdoganas, pasirodo, „kvailas kaip stulpas“, „įsitempęs bailys“, „utėlėmis apėjęs zoofilas“.
„Spardo kurdus, muša krikščionis, o tuo pačiu metu žiūri vaikų pornografiją“, – tokių ir panašių eilučių ne viena.
Vokietija nustėro. J.Böhmermannas sugebėjo įvaryti pleištą į nerašytą nacionalinį susitarimą nekalbėti apie humoro ribas. Šiam komikui, rodos, kompromisas yra ne išeitis, o problema.
Šalis dabar pasidalinusi į dvi dalis. Vieni vokiečiai dėkoja J.Böhmermannui ir vadina jį aukšto lygio politiniu menininku.
Tačiau kitos stovyklos atstovai tiesiog negali nematyti eilių apie „kiaulių išmatas“ ir „susiraukšlėjusius kiaušinius“. Jie abejoja, ar tikrai verta ginti tokio žodžio, tokio humoro laisvę, ir J.Böhmermannui lipdo provokatoriaus etiketę.
Tikrasis provokatorius – R.T.Erdoganas
Bet „Der Spiegel“ pastebi, kad tikrasis provokatorius, žinoma, yra pats R.T.Erdoganas. Skirtumas tik toks, kad Turkijos prezidento provokacijos visiškai nejuokingos. Vis dėlto toks kontekstas svarbus.
Juk visi tie, kurie drįsta kritikuoti R.T.Erdoganą, yra – priklausomai nuo aplinkybių – „teroristai“, „išdavikai“ ar „užsienio valstybių agentai“.
O Turkijoje, kur daugelis žmonių informaciją gauna iš pagal valdžios dūdelę šokančių televizijų, visuomenė iš tiesų tiki, kad susimokę pasaulio „blogiukai“ bando parodyti turkams jų vietą. Įmanoma net mokyklinio amžiaus paauglį įkalinti už neatsargų pasisakymą „Facebook“.
A.Merkel bandė išlaviruoti – viena ranka stengėsi nuraminti aikštingąjį Bosforo princą, o kita parodyti, kad jam nesilanksto. Nepavyko nei viena, nei kita.
„Der Spiegel“ manymu, vokiečiai nebėra tikri, ar kanclerė vis dar suvokia, kur yra jos galios ribos.
Laidos nebėra virtualioje erdvėje
J.Böhmermannas pavertė Vokietiją veidrodžių karalyste ir sukėlė daugybę keistų reakcijų, kurių dėka penkių minučių trukmės skečas virto didelę simbolinę prasmę turinčiu meno kūriniu.
Į komiko pusę stojo leidybos namų „Springer Verlag“, leidžiančių populiarų bulvarinį dienraštį „Bild“, direktorius Mathiasas Döpfneris. Atvirame laiške jis išreiškė „visišką“ paramą eilėraštyje skambantiems įžeidimams.
Vokietijos dienraščių kultūros puslapiai mirga pareiškimais apie solidarizavimąsi su J.Böhmermannu.
Kitų Vokietijos dienraščių kultūros puslapiai mirga pareiškimais apie solidarizavimąsi su J.Böhmermannu. O valdžios institucijų atstovai tik lemena neaiškias abstraktybes.
Kita vertus, stebina tai, kad nemažai vokiečių, paprastai energingai ginančių saviraiškos laisvę, šįkart į šį autobusą nelipa.
Abejonių dėl J.Böhmermanno eilėraščio turi net ZDF vadovas Thomas Bellutas. Jis leido poemai nuskambėti eteryje, tačiau vėliau pašalino laidą iš mediatekos internete.
„Tai buvo asmeninis sprendimas, kurį priimdamas rėmiausi asmeninių vertybių sistema. Nebuvo lengva. Tačiau manau, kad tai buvo mažiausiai blogas sprendimas, kokį galėjau priimti“, – dabar sako Th.Bellutas.
