Šis nužudymas šokiravo šalį ir atkreipė dėmesį į augančią dešiniojo sparno ekstremizmo grėsmę.
47 metų Stephanas Ernstas buvo pripažintas kaltu dėl Angelos Merkel konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) politiko nužudymo 2019 metų birželio 1 dieną. Manoma, kad W.Luebcke nužudymas yra pirma kraštutinių dešiniųjų įvykdyta politinė žmogžudystė nuo Antrojo pasaulinio karo.
W.Luebcke, vadovavęs regiono administracijai centriniame Kaselio rajone, buvo rastas be gyvybės ženklų savo namų netoli Kaselio terasoje. Skrodimas parodė, kad jam iš arti buvo šauta į galvą.
Gruodį apibendrindami savo argumentus kaltintojai sakė, kad S.Ernsto motyvai buvo „rasizmas ir ksenofobija“.
Kitas bylos atsakovas Markus Hartmannas, laikytas nužudymo bendrininku ir žmogumi, padėjusiu S.Ernstui išmokti valdyti ginklus, buvo išteisintas dėl kaltinimo bendrininkavus. Tačiau pripažinta jo kaltė dėl ginklų laikymo, jam paskirta lygtinė pusantrų metų įkalinimo bausmė.
W.Luebcke, kuriam buvo 65 metai, rėmė A. Merkel 2015-ųjų sprendimą atverti šalies sienas pabėgėliams ir pasisakė už prieglobsčio prašytojų priėmimą viename vietos miestelyje.
Kalba už pabėgėlius
Kaltintojai mano, kad S. Ernstas ir jo bendrininkas dalyvavo W. Luebcke 2015 metų spalį sakant kalbą, kurioje politikas gynė pagalbą pabėgėliams ir pridūrė, jog tie vokiečiai, kurie nesutinka su šiomis vertybėmis, „gali išvykti iš šalies“.
Ši pastaba buvo plačiai cituojama internete ir pavertė W.Luebcke kraštutinių dešiniųjų neapykantos objektu.
Po šios kalbos S.Ernstas „savo neapykantą užsieniečiams vis labiau nukreipdavo“ į W.Luebcke, birželį prasidedant teismo procesui sakė kaltintojai.
Po Naujųjų metų išvakarių 2015-aisiais, kai daug migrantų lytiškai puldinėjo moteris Kelne, ir po 2016 metų islamistų atakos Prancūzijos Nicos mieste S. Ernstas, kaip teigiama, pradėjo sekti W.Luebcke.
Nuo 2016 iki 2018 metų jis padedamas M.Hartmanno tobulino savo šaudymo įgūdžius, abu jie drauge dalyvaudavo dešiniojo sparno demonstracijose, sakė prokurorai.
Tyrimo metu prokurorai atskirai apkaltino S.Ernstą bandymu nužudyti – šis kaltinimas susijęs su vieno irakiečių prieglobsčio prašytojo subadymu 2016 metais.
Prokurorai taip pat surado S.Ernstui priklausančių ginklų ir amunicijos, įskaitant revolverius, pistoletus ir pistoletą kulkosvaidį.
Nors S.Ernstas iš pradžių pripažino nužudęs W.Luebcke, vėliau jis atšaukė savo prisipažinimą ir sakė, kad gaiduką nuspaudė M.Hartmannas.
Vis dėlto dar vėliau jis atleido savo advokatą ir vėl patvirtino pradinį prisipažinimą, nurodydamas, kad buvo spaudžiamas kaltinti M.Hartmanną.
