Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ruošiasi vadovauti konferencijų centre „Congress Park Hanau“ vyksiančiam atminimo renginiui, kuriame dėl kovos su koronavirusu priemonių leista dalyvauti ne daugiau kaip 50 žmonių.
Miesto įmonės, mokyklos ir religinės organizacijos ketina atskirai paminėti tragišką sukaktį.
Tačiau praėjus 12 mėnesių po kruvinų šaudynių kaljano bare ir kavinėje aukų artimieji teigia, jog dėta per mažai pastangų išsiaiškinti išpuolio aplinkybes ir garantuoti, kad tokie žiaurumai nebepasikartotų.
Šaulys – 43 metų Tobias Rathjenas – 2020 metų vasario 19 dieną baigė siautėti nušovęs savo motiną ir nusižudęs pats. Jis taip pat paliko 24 puslapių ultradešiniųjų „manifestą“, kupiną sąmokslo teorijų.
Tęsiantis tyrimui dėl tų įvykių, lieka daug neatsakytų klausimų, o apie patį užpuoliką mažai kas žinoma.
Vyriausybės paskirtas terorizmo aukų komisaras Edgaras Franke šią savaitę paragino kuo greičiau atsakyti į tuos klausimus žuvusiųjų šeimos nariams ir draugams.
„Negali būti viešo baudžiamojo proceso prieš žuvusį užpuoliką, per kurį aukos galėtų užduoti klausimus. Taigi, itin svarbu visiškai išsiaiškinti aplinkybes“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
„Hanau gali pasikartoti“
Ruošiantis penktadienį paminėti išpuolio metines, organizacijos visoje Vokietijoje ragino imtis ryžtingų veiksmų prieš rasizmą ir dešiniųjų ekstremizmą.
„Nukentėjusiųjų požiūriu, Hanau gali pasikartoti bet kur, bet kada“, – Vokietijos turkų bendruomenės draugijos TGD pareiškime cituojamas jos pirmininkas Atila Karaborklu.
Jo teigimu, politikai dabar rimčiau vertina dešiniųjų ekstremizmo ir ksenofobijos grėsmę, tačiau Vokietijoje tam vis dar neskiriama pakankamai dėmesio.
Centrinės musulmonų tarybos (ZMD) prezidentas Aimanas Mazyekas savo ruožtu paragino geriau apsaugoti mažumas nuo ksenofobinių išpuolių.
„Būtina, kad vidaus reikalų ministerijos dar aiškiau suprastų, kad dešiniųjų ekstremistų atakos, pavyzdžiui, nukreiptos prieš musulmonus, nėra abstraktus pavojus, o labai konkreti grėsmė“, – penktadienį pareiškė jis laikraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“.
Apie artėjusias metines užsiminė ir kanclerė Angela Merkel savo savaitinėje tinklalaidėje: „Rasizmas yra nuodingas; neapykanta yra nuodinga.“
Gruodžio pradžioje vyriausybė priėmė komiteto parengtą 89 priemonių paketą, skirtą sugriežtinti bausmes dešiniesiems ekstremistams ir apsaugoti aukas.
Šios priemonės apima „mirties sąrašų“, į kuriuos radikalai įtraukia savo priešus, kriminalizavimą, taip pat naują straipsnį baudžiamajame kodekse už antisemitinių ar ksenofobinių nuotaikų kurstymą.
