M.Pemperis mirė antradienį Vokietijos pietiniame Augsburgo mieste, kur bus palaidotas žydų kapinėse penktadienį. Miesto valdžios nurodymu, tą dieną bus nuleistos vėliavos.
M.Pemperis, kurio tikrasis vardas buvo Mieczyslawas, gimė 1920 metais Krokuvos žydų šeimoje. Patekęs į nacių koncentracijos stovyklą Plašuve, jis dirbo asmeniniu stovyklos komendanto Amono Geotho mašininku.
Taip jis susisiekė su vokiečių pramonininku O.Schindleriu, kuriam, rizikuodamas savo gyvybe, pateikė mašinėle atspausdintą daugiau nei tūkstančio kalinių pavardžių sąrašą. Pagal šį sąrašą kaliniai turėjo būti paimti darbui, kuris buvo laikomas „lemiamu nacių karo pastangoms“.
Iš Čekoslovakijos kilęs vokietis O.Schindleris, kuris buvo nacių partijos narys, pirmiausia mėgino pasipelnyti iš Vokietijos invazijos į Lenkiją. Tačiau jo pastangų ir vokiečių karininkams sumokėtų kyšių dėka nuo mirties buvo išgelbėta 1 tūkst. 200 žydų.
Mažai kam žinomas O.Schindleris mirė Vokietijoje 1974 metais, sulaukęs 66 metų. Tačiau jo gyvenimo istoriją papasakojo Australijos rašytojas Thomas Keneally , o pagal šią 1993 metais režisieriaus Steveno Spielbergo sukurtas meninis filmas „Šindlerio sąrašas“ (Schindler's List) buvo apdovanotas septyniais „Oskarais“.
Pats M.Pemperis apie savo gyvenimą nacių laikais viešai prabilo tik konsultuodamas filmo statytojus.
Augsburgo miesto meras Kurtas Griblas, kalbėdamas apie velionį, sakė, kad M.Pemperis buvo nenuilstantis skirtingų kultūrų savitarpio ryšio advokatas.
„Netekęs Mieteko Pemperio, miestas neteko svarbaus žmogaus, tiesusio tiltus tarp žydų ir krikščionių religijų, daug prisidėjusio prie jų susitaikymo“, – sakoma mero pareiškime.
M. Pemperiui 2003 metais buvo įteiktas miesto ordinas, o 2007 metais suteiktas garbės piliečio vardas.
