Štutgarto prokuratūra pranešė pateikusi netoli esančiam Manheimo miesto apygardos teismui kaltinimus bendrininkavimu nužudant neįvardytam įtariamajam – Vokietijos piliečiui, gimusiam Rumos mieste, dabar priklausančiame Serbijai.
Anot prokurorų, įtariamasis, kuriam tuo metu buvo 19 metų, 1942-ųjų spalį pradėjo lankyti sargybinių kursus Vokietijos okupuotoje Lenkijoje esančioje Aušvico koncentracijos stovykloje ir dirbo joje nuo 1942 metų gruodžio iki 1943 metų sausį, „prisidėdamas prie stovyklos veiklos, o kartu ir prie žmonių naikinimo veiksmų“.
„Per šį laiką į Aušvico koncentracijos stovyklą atvyko mažiausiai 15 geležinkelio sąstatų, ir tada žmonės nedelsiant būdavo „išrūšiuojami“ , priklausomai nuo jų darbo gebėjimų“, – sakė jie.
„Prokuratūra mano, kad mažiausiai 13 335 šių žmonių buvo priskirti nedarbingųjų grupei ir nužudyti Aušvico-Birkenau dujų kamerose“, – nurodė kaltintojai.
Įtariamojo advokatas savo ruožtu teigė, kad jo klientas „nenumanė žudynių Aušvice prielaidų, tikslų ir vykdymo“.
Manheimo teismas dabar turės apsispręsti, ar reikėtų nagrinėti šią bylą. Jeigu taip, įtariamasis stos prieš nepilnamečių teismą, nes darydamas įtariamus nusikaltimus jis buvo paauglys.
Aušvico-Birkenau mirties stovykloje pražuvo daugiau nei milijonas žmonių, dauguma jų Europos žydai. Šiai genocido įstaigai nuo 1940 metų vadovavo naciai, kol 1945 metų sausio 27-ąją kalinius išvadavo SSRS pajėgos.
Vokiečių pastangos patraukti atsakomybėn paskutinius dar gyvus Holokausto kaltininkus atsinaujino 2011 metais vienam teismui paskelbus precedentinį nutarimą.
Daugiau nei 60 metų Vokietijos teismai baudžiamąja tvarka persekiodavo nacių karo nusikaltėlius tik tuo atveju, jei buvo įrodymų, jog jie patys padarė žiaurių nusikaltimų.
Vis dėlto 2011 metais vienas Miuncheno nuteisė kalėti penkerius metus už bendrininkavimą naikinant žydus buvusį Sobiboro koncentracijos stovyklos sargybinį Johną Demjanjuką. Tokiu būdu buvo sukurtas precedentas, kad visi buvę stovyklų prižiūrėtojai gali būti patraukti atsakomybėn.
Nuo tada Vokietijoje buvo iškeltos bylos dar trims buvusioms Aušvico sargybiniams.
Du pagyvenę kaltinamieji – Reinholdas Hanningas ir Oskaras Groeningas – buvo nuteisti ir vėliau mirė, o ieškinys prieš trečiąjį įtariamąjį, Hubertą Zafke, buvo atmestas 2016 metais, jo artimiesiems pasiskundus dėl galimo teisėjų šališkumo.
