Policija per praėjusius metus užfiksavo 23 604 nusikaltimus, siejamus su kraštutinių dešiniųjų ekstremizmu. Palyginti su ankstesniais metais, tokių nusikaltimų skaičius išaugo daugiau nei 5 proc. ir yra didžiausias nuo 2001 metų, kai buvo pradėti kaupti tokie duomenys.
„Dešiniojo sparno ekstremizmas išlieka didžiausia grėsmė mūsų šaliai“, – sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis, antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas oficialius duomenis.
Ministras pridūrė, kad dešiniojo sparno ekstremistų smurtas pastaraisiais metais paliko „kruviną pėdsaką“ Vokietijoje. H.Seehoferis paminėjo virtinę kruvinų ultradešiniųjų įvykdytų nusikaltimų, tarp jų migrantus palaikydavusio politikos politiko Walterio Luebcke nužudymą 2019 metais ir pernai Hanau mieste įvykdytą rasistinį išpuolį, pareikalavusį devynių gyvybių.
Pernai užregistruotų nusikaltimų skaičius šie tiek viršija ankstesnį, per pabėgėlių krizę 2016 metais užfiksuotą rekordą – 23 555 nusikaltimus.
Bendras politiškai motyvuotų nusikaltimų skaičius taip pat pasiekė rekordines aukštumas – pernai jų buvo įvykdyta 44 692.
Pažymėjęs, kad taip pat smarkiai padaugėjo kairiojo sparno ekstremistų bei islamistų įvykdomų nusikaltimų, H. Seehoferis sakė, kad šie duomenys rodo „stiprėjantį brutalumą mūsų visuomenėje“.
„Jie kelia nerimą, nes pirmiausia rodo, jog pastarųjų metų tendencija tęsiasi“, – sakė ministras.
Politiškai motyvuotų nusikaltimų skaičius yra „visuomenės nuotaikų matas“, ypač metais, kai „pandemija išprovokavo dar gilesnę poliarizaciją“, pridūrė H.Seehoferis.
Vokietijos policija „politiškai motyvuotus nusikaltimus“ registruoja nuo 2001 metų. Šiai kategorijai priskiriami įvairūs dešiniųjų ekstremistų nusikaltimai, pradedant draudžiamo nacių pasveikinimo demonstravimu ir baigiant kruvinais išpuoliais.
Pastarieji duomenys paskelbti Vokietijoje stiprėjant nerimui dėl augančios ultradešiniųjų ekstremizmo grėsmės.
Aštuoniose iš 16-os Vokietijos žemių vykdyto sociologinio tyrimo duomenys rodo, kad kasdien 3–4 žmonės tampa dešiniųjų ekstremistų atakų taikiniais, antradienį nurodė asociacija VBRG, teikianti pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo ultradešiniųjų, rasistų ir antisemitų smurto.
Dažniausiai atakos rengiamos prieš pabėgėlius, migrantus ir juodaodžius vokiečius, sakė VBRG vadovė Judith Porath ir pridūrė, kad nuo 2020 metų kovo, kai prasidėjo pandemija, padaugėjo ir prieš azijiečių kilmės žmones nukreiptų išpuolių.
