Praėjus daugiau kaip 30 metų nuo komunistinės santvarkos eksperimento, pradėto Vokietijos rytinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo, pabaigos, mažytė Vokietijos marksistų-leninistų partija (MLPD) pastatė Lenino statulą vakariniame Gelzenkircheno mieste.
Į paminklo atidengimo ceremoniją buvo susirinkę kelis šimtai žmonių.
„Visur vyksta kapitalizmo kritika ir ieškoma socialinių alternatyvų. Mes kritikuojame, kad nevyksta jokių viešų diskusijų, jog alternatyva galėtų tapti socializmas“, – kalbėjo MLPD pirmininkė Gabi Fechtner.
MLPD nurodė, kad šis paminklas Vladimirui Leninui yra pirmasis, pastatytas buvusios Vakarų Vokietijos teritorijoje, praėjus dešimtmečiams po Berlyno sienos griūties.
„Paminklų rasistams, antisemitams, fašistams, antikomunistams ir kitiems praeities reliktams metas aiškiai praėjo“, – sakoma anksčiau paskelbtame G.Fechtner pareiškime.
„Leninas buvo savo laikus pralenkęs pasaulinės svarbos mąstytojas, ankstyvasis kovotojas už laisvę ir demokratiją“, – pridūrė ji.
Vis dėlto ne visiems Gleizenkirchene, esančiame išvystyta pramone ir kasyklomis kadaise garsėjusio Rūro regiono viduryje, patinka daugiau kaip dviejų metrų aukščio statula, 1957 metais tuometėje Čekoslovakijoje.
„Leninas yra smurto, represijų, terorizmo ir šiurpių žmonių kančių simbolis“, – sakoma kovo pradžioje paskelbtoje Vakarų Gleizenkircheno rajono tarybos nuosaikiųjų partijų rezoliucijoje.
Taryba „savo rajone tokio antidemokratijos simbolio netoleruos“ ir „visomis teisėtomis priemonėmis“ stengsis blokuoti naujojo paminklo pastatymą, rašome rezoliucijoje.
Tačiau vėliau kovo mėnesį aukštesnės instancijos teismas Miunsteryje atmetė mėginimą neleisti pastatyti statulos, kuri, anot ieškovų, sugadintų šalimais esančio istorinio statinio vaizdą.
MLPD ceremonijoje dalyvavo svečių iš kitų šalių, įskaitant Rusiją, bet partija ragino dalyvius laikytis socialinio atstumo ir dėvėti kaukes, saugantis užsikrėsti naujuoju koronavirusu.
