Prokurorai sako, jog tai yra nuo karo laikų precedento neturinti byla.
41-erių N.Hoegelis jau buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir išbuvo kalėjime beveik dešimtmetį dėl kitų pacientų mirties. Įtariama, kad jis pacientams tyčia suleisdavo per dideles vaistų dozes, kad paskutinę minutę galėtų juos atgaivinti, tačiau jam retai tai pavykdavo.
Per pirmąjį teismo posėdį šiauriniame Oldenburgo mieste pirmininkaujantis teisėjas Sebastianas Buehrmannas paklausė kaltinamojo, ar pareikšti jam kaltinimai yra tikslūs. N.Hoegelis atsakė: „Taip.“
„Tai, dėl ko prisipažinau, įvyko“, – pareiškė jis teisme, kur susirinko dešimtys liūdinčių artimųjų.
Pasak S.Buehrmanno, šio teisminio proceso pagrindinis tikslas yra nustatyti visas detales apie gausybę nužudymų, kurie kelerius metus nebaudžiamai buvo vykdomi dviejose Vokietijos ligoninėse.
„Padarysime viską, ką galime, kad išsiaiškintumėme tiesą, – sakė teisėjas. – Norime nušviesti tamsą šviesa.“
Tylos minute pagerbus aukas, barzdotas stambaus sudėjimo N.Hoegelis nuleista galva abejingai klausėsi prokurorės Danielos Schiereck-Bohlmann, kuri perskaitė kiekvieno nužudyto paciento vardą ir kaltinamajam pateiktus kaltinimus.
„Neturinti precedento byla“
Pasak prokurorų, 2000–2005 metais vienoje Oldenburgo ligoninėje, kur dirbo N.Hoegelis, buvo nužudyti mažiausiai 36 pacientai, o kitoje klinikoje netoliese esančiame Delmenhorste – dar 64 žmonės.
Nagrinėjant šią bylą, kurią Vokietijos tyrėjai vadina „neturinčia precedento“, buvo ekshumuota daugiau kaip 130 N.Hoegelio pacientų kūnų.
Vienas iš daugiau kaip 100 ieškovų šioje byloje, Christianas Marbachas, skandalu pavadino tai, kad N.Hoegeliui buvo leista taip ilgai ir nebaudžiamai žudyti neįsikišant ligoninių vadovybei.
„Jie turėjo viską, kad jį sustabdytų – nereikia būti Šerloku Holmsu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ch.Marbachas, vieno iš pacientų anūkas.
Jis vėliau sakė esąs nustebęs, kad N.Hoegelis taip greitai prisipažino.
„Nesitikėjau, kad tai nutiks šiandien, – pridūrė jis. – Dabar turime galimybę padaryti tikrą pažangą.“
