„Aš be abejonės prisiimu dalį moralinės atsakomybės“, – sakė 93 metų teisiamasis teisėjams, pripažindamas, kad žinojo apie žydų žudymą dujų kamerose.
„Aš prašau atleidimo, – atsiprašė jis teismo salėje Holokaustą išgyvenusiųjų akivaizdoje. – Jūs turite priimti sprendimą dėl mano teisinės atsakomybės.“
O.Groeningas yra teisiamas dėl 300 tūkst. bendrininkavimo nužudant atvejų, susijusių su Vengrijos žydų naikinimu dujų kamerose, ir jam gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į senyvą daugelio įtariamų Vokietijos karo nusikaltėlių amžių, O.Groeningas turėtų būti vienas paskutiniųjų, kurie sulauks teisingumo praėjus 70 metų po Antrojo pasaulinio karo, kai jo pabaigoje buvo išlaisvinti koncentracijos stovyklų belaisviai.
„Man jis yra žudikas, nes jis yra masinių žudynių sistemos dalis“, – sakė Rumunijoje gimusi ir Aušvicą išgyvenusi 81 metų Eva Kor, viena ieškovių šioje byloje.
„Ši galimybė gauti informacijos apie Aušvicą iš vieno iš nusikaltėlių gali būti mums paskutinė“, – dienraščiui „Bild“ sakė JAV pilietybę turinti I.Kor, kuri Aušvice neteko savo tėvų ir dviejų brolių.
„Įkalinimo terminas man nerūpi, man svarbu ištirti šį nusikaltimą“, – kalbėjo ji.
Pasak prokurorų, O.Groeningas dirbo mirties stovyklos buhalteriu, kuris rūšiavo ir skaičiavo iš nužudytųjų paimtus pinigus, kurie suplaukdavo įvairiomis Europos valiutomis.
Anot kaltintojų, tarnaudamas stovykloje jis atliko tam tikrą vaidmenį masinėse žudynės, per kurias žuvo milijonai žmonių, ir konkrečiai prisidėjo prie 300 tūkstančių žmonių nužudymo 1944 metais nuo gegužės iki liepos mėnesio.
