Federaliniame konstituciniame teisme svarstoma byla buvo inicijuota Vokietijos žemųjų parlamento rūmų, kurie kelia klausimą dėl kraštutinių dešiniųjų politinės jėgos grėsmės valstybės saugumui.
Panašus bandymas eliminuoti nacionaldemokratus iš Vokietijos politinės erdvės jau buvo 2003 metais, tačiau tuomet jis žlugo. Teismas atmetė įrodymus, kurie buvo surinkti į partijos gretas infiltruotų agentų.
„Politinės partijos draudimas yra aštrus ir dviašmenis kardas, kuris turi būti naudojamas atsargiai“, – vaizdingai apie bylos kontroversiškumą atsiliepė teisėjas Andreasas Vosskuhle. „Tai yra laisvės suvaržymas, kad būtų išsaugota laisvė“, – konstatavo jis.
Šeši iš aštuonių aukščiausiojo teismo teisėjų privalo palaikyti siūlymą, kad jis taptų įstatymu. Antradienį atverstos bylos svarstymas gali trukti tris dienas.
Teisingumo ministras Heiko Massas įspėjo, kad net ir uždraudus NDP kraštutiniai dešinieji ir ekstremizmas nepranyks iš Vokietijos.
1964 metais įkurta nacionaldemokratų partija paskutiniuose rinkimuose (2013 metais) sulaukė tik 1,3 proc. palaikymo, tačiau jos populiarumą vis labiau augina prasidėjusi pabėgėlių krizė, Vokietiją užplūdę prieglobsčio prašytojai ir PEGIDA antiislamiškų eitynių virtinė.
Partija turi penkis mandatus Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemės parlamente ir vieną atstovą Europos Parlamente.
Kol kas pokario Vokietijoje tebuvo du precedentai, kai valstybė uždraudė partijų veiklą. 1952 metais Vakarų Vokietijoje buvo uždrausta Socialistinio reicho partija, o 1957 metais Komunistų partija.
