Pajėgų vadas Wolfgangas Schneiderhanas pasitraukė po pranešimų, kad informacija apie tą smūgį iš oro, kurio paprašė vienas vokiečių pajėgų vadas, o įvykdė JAV lėktuvai, buvo nuslėpta, parlamentui sakė ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas.
Generolas W.Schneiderhanas „pasitraukė iš pareigų savo prašymu“, nurodė ministras. Minėtas vadas pulkininkas Georgas Kleinas paprašė NATO antskrydžio prieš du benzinvežius, kuriuos netoli Kundūzo užgrobė Talibano sukilėliai, nes baiminosi, kad jie gali būti panaudoti išpuoliams prieš užsienio pajėgas.
Per tą rugsėjo 4-osios smūgį iš oro, kaip manoma, žuvo ne tik kovotojai, bet ir 30–40 civilių, nurodoma vienoje NATO ataskaitoje. Dienraštis „Bild“ rašė apie slaptą armijos vaizdajuostę ir ataskaitą, kurios esą rodo, kad G.Kleinas įsakydamas įvykdyti tą antskrydį negalėjo atmesti tikimybės, kad prie sunknežimių bus civilių.
Jei buvo kaip tik taip, G.Kleinas pagal NATO taisykles neturėjo įsakyti jų bombarduoti. W.Schneiderhanas spalio 31 dieną, kai buvo paskelbta NATO ataskaita dėl antskrydžio, sakė, kad G.Kleinas veikė tinkamai.
„Atsižvelgdamas į ataskaitos rezultatus neturiu priežasties abejoti tuo, kad vokiečių kariai veikė tinkamu kariniu būdu, atsižvelgiant į jų mandatą iš Jungtinių Tautų ir sunkią operatyvinę situaciją“, – yra sakęs W.Schneiderhanas.
Kelias dienas po antskrydžio K.T.zu Guttenbergo pirmtakas Franzas Josefas Jungas teigė, kad civilių aukų nebuvo, bet minėta ataskaita įrodo, jog jo ministerija turėjo aiškių ženklų, kad taip nėra, rašė „Bild“.
Ta slapta ataskaita, kurią parengė karo policija, nebuvo pateikta ir vokiečių prokurorams, teigiama straipsnyje. Afganistane su Talibano sukilimu kovoja daugiau kaip 100 tūkst. NATO ir JAV vadovaujamų karių.
Vokietijos apie 4,3 tūkst. karių kontingentas yra trečias pagal dydį po JAV ir Didžiosios Britanijos kontingentų. Misijai Afganistane nepritaria dauguma Vokietijos rinkėjų, rodo neseniai atliktos apklausos.
