Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas visomis išgalėmis stengėsi atmesti žodį „panika“, tačiau, nors ir konkrečiai jo neįvardindamas, labiau nei bet kas kitas apibūdino Europos nuotaikas.
„Dieve mano“, – sakė prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose ir pasmerkė Kongresą už tai, kad jis išėjo „dviejų savaičių atostogų“ ir nesiėmė veiksmų dėl pagalbos Ukrainai paketo, kuriam priešinosi respublikonai.
„Tai keista, ir tai tik sustiprina visą susirūpinimą ir beveik – nesakysiu, kad paniką, – bet tikrą susirūpinimą dėl to, ar JAV yra patikima sąjungininkė“, – sakė jis.
Kad ir kaip tai pavadintume, Europos sąjungininkų nerimas auga dėl to, kad jie supranta, jog Rusija įgijo drąsos dėl savo sėkmės mūšio lauke, JAV gali sumažinti paramą jų regionui, o jie patys padarė per mažai, kad pasiruoštų, skelbia naujienų agentūra.
Šis pesimizmas vyravo šį savaitgalį Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje lyderiai ir gynybos pareigūnai susirinko įvertinti didžiausias pasaulio geopolitines grėsmes.
Konferencijoje dalyvavę aukšto rango gynybos pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad JAV nesugebėjo skirti milijardų dolerių paramos Ukrainai, ir sakė, kad jie atsižvelgia į scenarijus, pagal kuriuos toks viešas paramos sumažėjimas gali paskatinti Rusiją tiesiogiai užpulti NATO sąjungininkę.
Anot vieno „Bloomberg“ kalbinto pareigūno, palyginti su ankstesnių susitikimų ryžtingumu, šiemet Miunchene vyravo netikrumas.
„Negaliu numatyti, ar ir kada gali įvykti išpuolis NATO teritorijoje, – interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. – Bet tai gali įvykti per penkerius-aštuonerius metus.“
Antrąją Miunchene vykusių procesų dieną krito Ukrainos Avdijivkos miestas, o Maskva pasiekė svarbiausią pergalę mūšio lauke per beveik metus. Vos popietę prieš tai Rusija paskelbė apie opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno mirtį, pabrėždama vidaus opozicijos beprasmiškumą vis labiau represyvėjančiam Vladimiro Putino režimui.
Ukrainai besibaigiant karinėms atsargoms, pasak „Bloomberg“, diskusijų fonas buvo toks, kad 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos Kyjivui paketas vis dar stabdomas Kongrese. Tai buvo labai viešas simbolis, rodantis, kad JAV įsipareigojimai Ukrainai svyruoja.
Ukrainos kariuomenė jau dabar turi taupyti savo artileriją, nes trūksta sąjungininkų pažadėtos amunicijos. Praėjusį mėnesį agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Kyjivo ginkluotė mūšio lauke yra tris kartus mažesnė už priešininkų.
Ohajo senatorius respublikonas J.D.Vance'as, pagalbos Ukrainai priešininkas ir artimas Donaldo Trumpo sąjungininkas, išreiškė nuomonę, kurios laikosi daugelis jo partijos narių, sakydamas, kad jo šalis turi nukreipti savo užsienio politiką į Aziją, todėl jai liks mažiau išteklių, kuriuos galėtų skirti savo draugams už Atlanto.
„Europos problema yra ta, kad ji pati nesuteikia pakankamai atgrasymo priemonių, nes nesiėmė pakankamai iniciatyvos, – Miunchene vykusioje diskusijoje sakė J.D.Vance'as. – Amerikos saugumo antklodė leido Europos saugumui atrofuotis.“
Mėginimai suteikti JAV paramą jau kelis mėnesius stringa partinėje aklavietėje, todėl J.Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Kongreso vis skubesnės pagalbos.
J.Bidenas sakė, kad šeštadienį paskambino V.Zelenskiui ir pranešė, jog yra „įsitikinęs, kad tuos pinigus gausime“. JAV prezidentas dėl Avdijivkos žlugimo kaltino įstatymų leidėjus, kurie nesugebėjo patvirtinti skubios pagalbos Ukrainai, ir įspėjo, kad jei finansavimas nebus skirtas, gali būti prarasta daugiau Ukrainos miestų.
„Tikimės, kad JAV kongresmenai supranta balsavimo, kuris jų laukia, rimtumą“, – interviu sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis. Kalbėdamas apie 50 mlrd. eurų pagalbą Ukrainai, dėl kurios neseniai susitarė Europos Sąjunga, jis sakė: „Mes pasiekėme savo, o dabar kamuolys yra JAV aikštelėje.“
