Įtampa šių dviejų NATO partnerių santykiuose ypač paaštrėjo po nepavykusio perversmo Turkijoje 2016-aisiais ir po jo vykusio susidorojimo su valdžios oponentais, kurio metu buvo suimti dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų ir keli Vokietijos piliečiai ar dvigubą pilietybę turintys asmenys.
Vokietija, kurioje gyvena apie 3 mln. turkų, pernai patarė investuotojams ir poilsiautojams vengti Turkijos ir paragino nutraukti Europos Sąjungos (ES) finansavimą, susijusį su įstrigusiomis derybomis dėl šalies narystės bendrijoje.
Vis dėlto su Jungtinėmis Valstijomis, Izraeliu ir kai kuriomis Persijos įlankos šalimis nesutarianti Ankara pastarosiomis savaitėmis pasiuntė ne vieną signalą, kad norėtų pataisyti pašlijusius santykius su ES ir Vokietija.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, praėjusį mėnesį pareiškęs, kad Turkija „privalo sumažinti savo priešų ir padidinti savo draugų skaičių“, penktadienį Paryžiuje susitiko su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu.
Suteikdamas šeštadienio susitikimui asmeninio atspalvio, S.Gabrielis pakvietė Turkijos užsienio reikalų atvykti į savo gimtąjį miestą Goslarą. Lapkritį jiedu susitiko M.Cavusoglu gimtinėje – pietiniame Antalijos regione.
Ministrai turėtų paskelbti pareiškimus spaudai. Vėliau S.Gabrielis kartu su svečiu pasivaikščios po Goslaro senamiestį, įtrauktą į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą
Penktadienį spaudoje paskelbtame komentare M.Cavusoglu paragino nutraukti „megafonų diplomatiją“ tarp Turkijos ir Vokietijos ir duoti šalių santykiams „naują pradžią“, grindžiamą draugyste bei „lygiateisių partnerių“ bendradarbiavimu.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė pareiškė, kad Vokietija taip pat siekia „žingsnis po žingsnio“ suartėti su Turkija. Pasak jos, šeštadienio sutikime bus aptarti įvairūs klausimai, tarp jų ir „sudėtingi“.
Įkalintas žurnalistas
Pagrindinė kliūtis šiuo metu yra ta, kad Turkijoje nuo praėjusių metų vasario dėl kaltinimų terorizmu yra sulaikytas Vokietijos dienraščio „Die Welt“ korespondentas Denizas Yucelis. Už grotų yra dar keli, pasak Berlyno, „dėl politinių priežasčių“ suimti vokiečiai.
Turkija pastarosiomis savaitėmis paleido iš kalėjimo kelis iš vokiečių, kuriuos S.Gabrielis pavadino „įkaitais“, tarp jų – žurnalistę Mesale Tolu.
Daugėja vilčių, kad D.Yucelio byla taip pat bus išspręsta: Turkijos valdžia šią savaitę dėl šio asmens kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris galbūt netrukus spręs, ar paleisti jį iš kardomojo kalinimo.
M.Cavusoglu pabrėžė, kad Turkijos teismai yra nepriklausomi, tačiau pridūrė, „kad darome viską, ką gali politikai, šiam teismo procesui paspartinti.
Pastarųjų metų dvišalių santykių krizę pakurstė ir kivirčai dėl vokiečių televizijos komiko išsišaipymo iš R.T.Erdogano, dėl 2016 metais Vokietijos parlamento priimtos rezoliucijos dėl armenų genocido ir dėl Turkijos atsisakymo leisti vokiečių parlamentarams apsilankyti karinėje bazėje.
Ankara yra apkaltinusi Berlyną, kad šis nepersekioja JAV gyvenančio musulmonų pamokslininko Fethullah Guleno pasekėjų ir nesiima priemonių prieš kurdų kovotojus. Turkija kaltina F. Guleną 2016-ųjų perversmo organizavimu.
Berlynui pernai kelis kartus atmetus Turkijos politikų prašymus leisti agituoti Vokietijos turkus balsuoti už Turkijos prezidento galių išplėtimą, Ankara apkaltino Vokietijos vyriausybę naudojant „nacių metodus“.
Vis dėlto S.Gabrielis neseniai interviu savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė, kad Vakarai turėtų sušvelninti toną, kai moko Turkiją laikytis demokratinių vertybių, nes tai gali duoti priešingą rezultatą.
Vokietijos ministras paragino diskutuoti šiuo klausimu be išankstinių nusistatymų ir pabrėžė, kad „nuolatiniai kaltinimai vieni kitiems išdavus vertybes nei ištrauks ką nors iš kalėjimo, nei sustiprins mus“.
