Antraštės jau kelias dienas trimituoja, kad didžiausią nesėkmę Vokietijos Bundestago rinkimuose patyrė Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), kuri parlamente turės net 50 vietų mažiau nei dabar, – šios politinės jėgos rezultatas prasčiausias nuo pat pokario.
Vis dėlto kažin ar turi ką švęsti ir formaliai rinkimus laimėję socialdemokratai. Nors jų ideologai džiugiai skelbia politinės kairės atgimimą, 25,7 proc. balsų yra tik 5 proc. punktais daugiau nei 20,5 proc. rinkėjų parama 2017 metais, kai socdemai užfiksavo blogiausią pasirodymą nuo 1949 metų.
Jau ne vienas analitikas atkreipė dėmesį, kad tikrosiomis rinkimų nugalėtojomis reikia laikyti žaliuosius ir liberalią Laisvųjų demokratų partiją (FDP). Ir ne vien dėl to, kad būtent šios politinės jėgos dabar rinksis, su kuo – CDU ar socdemais – eiti obuoliauti.
Statistika liudija, kad žaliuosius ir FDP neabejotinai galima laikyti ateities partijomis – už jas balsuoja jaunimas. Didžiosioms partijoms atėjo metas susirūpinti – jei jos neužčiuops grėsmės ir nepradės kalbėti apie problemas, kurios labiausiai rūpi jaunimui, grės pasitraukimas į politikos paraštes.
Kita vertus, kaip 15min teigė savaitraščio „The Economist“ biuro Berlyne vadovas Tomas Nuttallas, tendencija, kad jaunimas balsuoja kitaip nei vyresni rinkėjai, nėra nauja. Jis siūlo kalbėti apie platesnį Europos šalių visuomenių fragmentacijos reiškinį.
„Abi didžiosios partijos turėtų laikyti problema tai, kad jų rinkėjų masė – vyresni piliečiai. Kuo tu jaunesnis, tuo mažiau šansų, kad balsuosi už krikdemus ar socdemus. Bet tikrai negalima nenuvertinti fakto, kad Vokietija ir visa Europa sensta, o senų rinkėjų visada bus daugiau nei jaunų“, – svarstė T.Nuttallas.
