„Negi rimtai tikite, kad visos euro zonos šalys, kurios pernai atkakliai kovojo, kad išlaikytų Graikiją euro zonoje – o mes tarp jų buvom griežčiausi – gali praėjus metams leisti Graikijai tam tikra prasme nugrimzti į chaosą?“ – sakė A.Merkel interviu televizijai.
A.Merkel kritikavo Austrijos ir kelių Balkanų valstybių sprendimus sugriežtinti sienų kontrolę ir nustatyti didžiausią per sieną praleidžiamų migrantų skaičių, tokiu būdu sukuriant „butelio kaklelio“ efektą Graikijoje, į kurią toliau laivais atplaukia tūkstančiai migrantų iš Turkijos.
„Įvyko būtent tai, ko bijojome – kad dabar šalis palikta viena su savo problemomis; negalime to leisti“, – pabrėžė Vokietijos lyderė savo ilgame interviu apie migrantų krizę, kurį paskelbė visuomeninis transliuotojas ARD.
A.Merkel, kuri ilgai konfrontavo su Graikijos premjeru Aleksiu Cipru, spausdama Atėnus sutikti vykdyti griežto taupymo politiką mainais į milijardus eurų, gautų pagal ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktą gelbėjimo paketą, sakė dabar palaikanti glaudžius ryšius su graikų kairiųjų pažiūrų lyderiu, tardamasi dėl pabėgėlių antplūdžio.
Kanclerė tvirtino, kad pabėgėlių srautas turėtų būti mažinamas griežtinant ES išorinių sienų apsaugą, kurią turėtų padėti užtikrinti NATO laivai, vykdantys stebėsenos misiją Viduržemio jūroje, taip pat Bendrijos susitarimas su Ankara.
„Tačiau daugelis netiki šių priemonių veiksmingumu ir sako „Kas žino, ar tai veiks?“ – aiškino A.Merkel. – Jeigu toks jūsų požiūris į problemą, tai tikrai neveiks.“
Kalbėdama apie Europos rytines šalis, kurios sugriežtino savo sienų kontrolę, A.Merkel sakė: „Problema ta, kad jos ėmėsi veikti nepriklausomai ir vienašališkai.“
„Graikija buvo tiesiog palikta išorėje. Siena buvo uždaryta iš Makedonijos pusės, niekam nesikalbant su Graikija“, – sakė ji.
Pasak A.Merkel, Vokietija yra atsakinga, kad „problema būtų sprendžiama ne kitos šalies sąskaita, o kartu su kitomis šalimis. Taip mes elgėmės per euro krizę ir taip turime daryti per pabėgėlių krizę.“
