„Dabar, kai dar viena Amerikos gyventojų dalis yra paskiepyta, tikiuosi, kad prieisime prie laisvo keitimosi komponentais ir vakcinų rinkos atvėrimo“, – pareiškė ji ir pridūrė, kad Europos Sąjunga (ES) eksportavo nemažai Bendrijoje pagamintų skiepų, ir tai turėtų „būti taisyklė“.
Kalbėdama spaudos konferencijoje po ES vadovų susitikimo, A.Merkel pakartojo, jog nepritaria raginimams, kad farmacijos įmonės atsisakytų vakcinų intelektinės nuosavybės apsaugos.
„Nemanau, kad patentų atsisakymas yra sprendimas, leisiantis daugiau žmonių gauti daugiau vakcinų“, – sakė kanclerė.
„Veikiau manau, kad mums reikalingas kompanijų kūrybiškumas ir inovacijų galia, o tai, mano manymu, apima ir patentų apsaugą“, – pridūrė ji.
Vokietijos – didžiausios Europos ekonomikos – vadovė pabrėžė naujovių skatinimo svarbą. Anot jos, inovacijų negalima „susilpninti tiek, kad nebūtų galima greitai prisitaikyti prie virusų variantų“.
Pasak kanclerės, vakcinos – „labai jautrūs“ produktai, ir gamintojai jau dirba dideliu greičiu, kad padidintų pajėgumus, be kita ko, per licencijavimą.
„Problema yra ne ta, kad žmonės sėdi ant savo patentų ir nesiima jokių veiksmų“, – sakė ji.
Vokietijos bendrovė „BioNTech“, kartu su amerikiečių „Pfizer“, sukūrė pirmąją Vakarų pernai patvirtintą vakciną nuo COVID-19.
Kita vokiečių bendrovė – „CureVac“ – baigia vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos klinikinius bandymus ir tikisi, kad artimiausiomis savaitėmis ji bus patvirtinta ES.
