Spaudimas – milžiniškas, ir aišku viena: A.Merkel turės priimti sprendimą, kuris įtiks toli gražu ne visiems.
Kai ji anksčiau šią savaitę išvyko į neeilinį euro zonos viršūnių susitikimą, populiariausias Vokietijos dienraštis „Bild“ savo karikatūroje pavaizdavo A.Merkel užsidėjusią prūsišką šalmą su smaigu ir pareiškė, kad „šiandien mums reikia Geležinės kanclerės“. Laikraštis taip pat pridėjo: „Jokių naujų milijardų Graikijai.“
Tuo tarpu savaitraštis „Der Spiegel“ pavaizdavo lyderę stovinčią tarp graikiškų antikinių kolonų nuolaužų ir pavadino ją „griuvėsių moterimi“, turėdamas omenyje moteris, kurios padėjo išvalyti ir atstatyti per Antrąjį pasaulinį karą sugriautus Vokietijos miestus.
„Der Spiegel“ taip pat pasiuntė nedviprasmišką žinią: „Jeigu žlugs euras, žlugs ir kanclerė Merkel.“
Griežtosios linijos politiką palaikančio „Bild“ ir liberaliosios pakraipos „Der Spiegel“ antraštės atspindi dilemą, kurią A.Merkel sprendė penkerius pastaruosius metus – kol kas sėkmingai. Ji stengėsi padėti į keblią padėtį patekusioms šalims, kurios sutinka su smarkiai apkarpyti biudžeto išlaidas ir vykdyti reformas, tuo pačiu tikindama vokiečius, kad gina jų interesus ir pinigines.
Kai Graikijos premjeras Aleksis Cipras netikėtai paskelbė referendumą dėl skolintojų reikalavimų, A.Merkel ištarė garsiąją frazę: „Jeigu žlugs euras, žlugs ir Europa.“ Ironiška, kad „Der Spiegel“ tą pačią frazę pritaikė pačiai kanclerei.
Kai Graikijos premjeras Aleksis Cipras netikėtai paskelbė referendumą dėl skolintojų reikalavimų, A.Merkel ištarė garsiąją frazę: „Jeigu žlugs euras, žlugs ir Europa.“
Savaitraštis pažymėjo, kad A.Merkel šią frazę dažnai naudodavo Europos skolų krizės pradžioje, perspėdama, jog bendrosios Europos Sąjungos valiutos žlugimas sukeltų pavojų Europos vienybės idėjai. Dabar kanclerė šiek tiek pakeitė savo žinią: pavojus eurui kyla dėl taisyklių nesilaikymo ir nusigręžimo nuo pagrindinio finansinio gelbėjimo paketų principo, kad mainais į pagalbą turi būti vykdomos reformos.
Ketvirtadienio vakarą Graikija pateikė pasiūlymą suteikti jai naują beveik 60 mlrd. JAV dolerių vertės finansinės pagalbos paketą mainais į didelio masto reformas, įskaitant pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą.
Kol kas dar neaišku, ar toks planas įtiks skeptiškai nusiteikusiems skolintojams. A.Merkel konservatyviojo bloko deputatas Hansas-Peteris Friedrichas sakė Vokietijos radijui, kad „mes užduosim kritinių klausimų“.
Žinoma, sprendimas dėl Graikijos ateities – ne vien A.Merkel rankose, bet būdama didžiausios Europos ekonomikos galiūnės lyderė ir glaudžiai su euro zonos finansinio gelbėjimo pastangomis siejama veikėja, ji turi pakankamai patirties ir įtakos vairuoti šiam laivui. Tačiau ji taip pat taptų pagrindinis kaltinimų taikinys, jeigu padėtis pakryptų į bloga.
„Ji žino, kad „Graikijos išėjimas“ (vadinamasis Grexit) reikštų jos krizių gesinimo politikos, vykdytos pastaruosius penkerius metus, nesėkmę“, – sakė Berlyne įsikūrusios Vokietijos užsienio ryšių tarybos analitikas Julianas Rappoldas.
„Ji žino, kad „Graikijos išėjimas“ (vadinamasis Grexit) reikštų jos krizių gesinimo politikos, vykdytos pastaruosius penkerius metus, nesėkmę“, – sakė Berlyne įsikūrusios Vokietijos užsienio ryšių tarybos analitikas Julianas Rappoldas.
„Ji ateityje būtų laikoma žmogumi, išstūmusiu Graikiją iš euro zonos. Kita vertus, ji dabar turi labai mažai erdvės manevruoti savo partijoje, o Vokietijos gyventojai nusiteikę vis labiau skeptiškai“, – pridūrė jis.
Naujausios apklausos rodo, kad vokiečiai nenusiteikę toliau pataikauti graikams: jie tvirtai nusistatę prieš bet kokias tolesnes nuolaidas Atėnams, o atsakant į klausimą, ar Graikija turėtų likti euro zonoje, balsai pasiskirsto apylygiai.
Šias nuotaikas atspindi ir itin griežti pasisakymai, sklindantys netgi iš A.Merkel koalicijos partnerių – centro kairiųjų socialdemokratų, kurie anksčiau dažnai kritikuodavo jos propaguojamą griežto taupymo taktiką, būdami opozicijoje 2009–2013 metais.
Graikijos referendume ištartas „Ne“ reformoms, kurių reikalauja skolintojai, yra „ekonominės ir valiutų sąjungos taisyklių atmetimas“, šią savaitę pareiškė vicekancleris socialdemokratas Sigmaras Gabrielis. Jis pridūrė, kad Atėnams neturėtų būti leista besąlygiškai prastūminėti savo nacionalinius interesus.
„Galiausiai kiekviena narė pareikalautų sau ypatingų teisių – kaip Graikija“, – aiškino vicekancleris, pridūręs, kad tai būtų „euro zonos galas“.
Jeigu vėl pavyktų rasti bendrą kalbą su Graikija, A.Merkel turėtų prašyti Vokietijos parlamento mandato pradėti derybas, taip pat patvirtinti bet kokią finansinio gelbėjimo sutartį, jeigu ji būtų sudaryta.
Nors jos vyriausybė kontroliuoja apie keturis penktadalius vietų parlamente, kanclerė veikiausiai sieks užsitikrinti, kad tos sutarties sąlygos būtų pakankamai griežtos ir neišprovokuotų didelio maišto jos pačios konservatyvioje partijoje.
Nors A.Merkel ir vengė tiesiai kalbėti apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, visiškai tokios galimybės ji neatmetė, visą atsakomybę iš anksto suversdama graikų spyrimuisi sutikti su kompromisu.
Nors A.Merkel ir vengė tiesiai kalbėti apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, visiškai tokios galimybės ji neatmetė, visą atsakomybę iš anksto suversdama graikų spyrimuisi sutikti su kompromisu.
„Taip, dabar audringos dienos. Ir statymai išties dideli. Pasaulis stebi mus“, – praėjusią savaitę Bundestagui, Vokietijos parlamento žemiesiems rūmams,sakė kanclerė.
„Bet Europos ateitis nėra pastatyta ant kortos, – pažymėjo Merkel. – Europos ateitis būtų pastatyta ant kortos, jeigu mes pamirštume tai, kas esame ir kas mus daro stiprius, – bendrija, pagrįsta taisyklėmis ir atsakomybe.“
„Jeigu mes užmiršime tai, euras žlugs, o su juo ir Europa“, – pridūrė ji.
