O.Scholzo ir V.Zelenskio derybos vyks už uždarų durų. Po susitikimo jie ketina pasikalbėti su žurnalistais.
Po derybų Kijeve Vokietijos kancleris vyks į Maskvą, kur antradienį susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
JAV pareigūnai įspėjo, kad Rusija gali pulti Ukrainą šią savaitę. Maskva neigia planuojanti įsiveržti į kaimyninę šalį, tačiau pasienyje su Ukraina sutelkė per 130 tūkst. karių ir pakankamai ugnies galios greitam puolimui surengti.
Stiprėjant nerimui dėl gresiančio karo, kai kurios oro linijos sekmadienį atšaukė skrydžius į Ukrainos sostinę, o ukrainiečių kariai Kijeve iškrovė naujas ginklų siuntas, atsiųstas NATO narių. Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir kitos Europos šalys paragino savo piliečius išvykti iš Ukrainos. Vašingtonas taip pat atšaukia iš Kijevo daugumą savo ambasados darbuotojų.
Ukrainos aviacijos saugos agentūra „Ukraeroruch“ dėl Rusijos karinio jūrų laivyno pratybų oro erdvę virš Juodosios jūros paskelbė „potencialaus pavojaus zona“ ir rekomendavo orlaiviams vasario 14–19 dienomis neskristi virš šios jūros.
JAV ir jų NATO sąjungininkės nekart įspėjo Rusiją, kad ji brangiai sumokės, jei puls kaimyninę šalį. Visgi kartais joms sunkiai sekėsi užimti vieningą poziciją.
O.Scholzo vyriausybė sulaukė griežtos kritikos dėl savo sprendimo nesiųsti Ukrainai mirtinų ginklų, taip pat nenoro aiškiai įvardyti, kokias sankcijas Rusijai ji palaikytų. Tai iškėlė klausimų dėl Berlyno nusiteikimo laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu.
Dėl to kanclerio šios savaitės vizitai bus atidžiai stebimi bandant įžvelgti skirtumų tarp Berlyno pozicijos ir žinios, kurią Maskvai pasiuntė Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkės. Visgi jie taip pat laikomi paskutiniu bandymu užkirsti kelią karui.
Iki šiol visi įspėjimai Maskvai, regis, nepadarė jokio poveikio: ji sutelkė regione daug karių bei ginkluotės ir pradėjo didžiulio masto pratybas savo sąjungininkėje Baltarusijoje, taip pat besiribojančioje su Ukraina. Vakarai nerimauja, kad tie manevrai, vyksiantys iki sekmadienio, gali būti panaudoti Maskvos kaip priedanga įsiveržimui iš šiaurės.
Rusija nekart atmetė Ukrainos ir Vakarų nuogąstavimus dėl pajėgų sutelkimo, tvirtindama, kad turi teisę savo teritorijoje dislokuoti pajėgas ten, kur reikia.
Pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas apkaltino Ukrainą, kad ši kursto įtampą telkdama pajėgas šalia savo rytinių regionų, kuriuos kontroliuoja prorusiški separatistai, remiami Maskvos.
Maskva reikalauja iš Vakarų garantijų, kad Ukrainai ir kitoms buvusioms sovietinėms šalims nebus leista tapti NATO narėmis. Ji taip pat siekia, kad Aljansas nebetiektų ginklų Ukrainai ir atitrauktų savo pajėgas iš Rytų Europos. JAV ir NATO kategoriškai atmetė tokius reikalavimus.
Kai kurie stebėtojai prognozuoja, kad Maskva galiausiai sutiks su kompromisu, padėsiančiu išvengti karo veiksmų ir leisiančiu visoms pusėms išsaugoti savo prestižą. Nors Aljansas atsisako užtrenkti duris Ukrainai, greitu laiku jis neplanuoja priimti į savo gretas šios ar kurios nors kitos buvusios sovietinės šalies. Kai kurie ekspertai sako, kad įtampai išsklaidyti gali būti sutarta dėl NATO plėtros moratoriumo ar neutralaus statuso Ukrainai.
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras, dabartinis šalies ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vadymas Prystaika sekmadienį britų visuomeniniam transliuotojui BBC pareiškė, kad Ukraina galėtų atsisakyti savo siekio prisijungti prie NATO – tikslo, įtvirtinto šalies Konstitucijoje, – jei tai padėtų išvengti karo su Rusija.
„Mes galėtume, ypač kai mums taip grasinama, kai mes dėl to šantažuojami ir verčiami taip pasielgti“, – sakė diplomatas interviu „BBC Radio 5 Live“.
Visgi pirmadienį V.Prystaika, regis, išsižadėjo šių žodžių, kai pareiškė, jog dėl galimybės išvengti karo „esame pasirengę padaryti daug nuolaidų.., tačiau tai neturi nieko bendra su NATO – tai įtvirtinta mūsų Konstitucijoje“.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka taip pat nesureikšmino V.Prystaikos žodžių.
Kremliaus atstovas D.Peskovas, paklaustas apie V.Prystaikos pareiškimą, sakė, jog Rusija sveikintų tokį žingsnį.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį vakare pranešė, kad Kijevas paprašė per ateinančias 48 valandas sušaukti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narių susitikimą aptarti rusų pajėgų sutelkimą prie šalies sienų. Rusija laikosi pozicijos, kad ji neįpareigota atsiskaityti ESBO dėl savo pajėgų sutelkimo, ir toks susitikimas veikiausiai nepadėtų sumažinti įtampos.
Įtampa regione dar padidėjo šeštadienį, kai į Rusijos gynybos ministeriją buvo iškviestas JAV ambasados karo atašė, kuriam pareikštas protestas dėl, anot Maskvos, į Rusijos teritorinius vandenis šalia Kurilų salų Ramiajame vandenyne įplaukusio JAV povandeninio laivo.
Rusijos kariškiai informavo, kad iš pradžių povandeninis laivas ignoravo nurodymus palikti Rusijos teritorinius vandenis, tačiau vėliau pakluso, kai laivynas panaudojo neįvardytas „atitinkamas priemones“. JAV paneigė, kad jų povandeninis laivas buvo įplaukęs į Rusijos teritorinius vandenis.
Pirmadienį įstatymų leidėjų paklaustas, ar kariuomenė galėtų smogti užsienio karo laivams, įplaukusiems į šalies teritorinius vandenis, Rusijos generalinio štabo viršininko pavaduotojas Stanislavas Gadžmagomedovas sakė, kad kariškiai tam pasirengę. Visgi jis pridūrė, kad tokie sprendimai priimami tik pačiu aukščiausiu lygiu.
Šeštadienį per valandą trukusį pokalbį telefonu su V.Putinu JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sukeltų „didžiulių žmonių kančių“ ir Vakarai pasiryžę toliau bandyti užbaigti krizę diplomatinėmis priemonėmis. Visgi, anot, jie „lygiai taip pat pasirengę ir kitiems scenarijams“.
J.Bidenas sekmadienį taip pat maždaug valandą kalbėjosi telefonu su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, su kuriuo „sutarė, kad svarbu toliau taikyti tiek atgrasymą, tiek diplomatiją“, bandant užkirsti kelią Rusijos puolimui.
V.Zelenskis, kaip ir anksčiau, stengėsi pabrėžti, kad konfliktas nėra neišvengiamas, patikindamas, kad Kijevas bei kiti Ukrainos miestai yra „saugūs ir patikimai saugomi“.
Po prezidentų pokalbio V.Zelenskio biuro išplatintame pareiškime buvo nurodyta, kad Ukrainos lyderis pakvietė kolegą iš JAV „artimiausiomis dienomis“ atvykti į Kijevą pademonstruoti Vašingtono paramos. Baltieji rūmai savo pranešime apie prezidentų pokalbį šio kvietimo nepaminėjo.
Ukrainos vyriausybė nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse. Šis konfliktas prasidėjo Maskvai anksčiau tais pačiais metais aneksavus Krymo pusiasalį po Kijeve įvykusios Maidano revoliucijos, per kurią buvo nuversta prorusiška vyriausybė, vengusi glaudesnių ryšių su Europa.
Kijevas kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti konfliktą, jau pareikalavusį per 14 tūkst. gyvybių. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.
2015 metais tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai pasirašytas taikos susitarimas sustabdė didžiulio masto kautynes, tačiau susirėmimų toliau reguliariai pasitaiko, o pastangos rasti politinį sprendinį seniai yra patekusios į aklavietę.
