Vokietijos lyderio, kuris kadaise buvo kritikuojamas dėl delsimo apginkluojant Kyjivą, pažadas buvo duotas didėjant nuogąstavimams, kad didžiausios Ukrainos ginklų tiekėjos – Jungtinių Valstijų – parama gali nutrūkti.
„Padarysime viską, [...] kad bendra Europos pagalba būtų tokia didžiulė, kad Ukraina galėtų ja remtis ir kad Putinas negalėtų tikėtis mūsų paramos susilpnėjimo kažkuriuo metu“, – sakė O. Scholzas Vokietijos parlamentui.
O. Scholzas kalbėjo prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, rengiamą siekiant sutelkti paramą Kyjivui.
Pastarosiomis savaitėmis O. Scholzas vis dažniau ragina kitas ES šalis labiau padėti Ukrainai.
Trečiadienį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pripažino, kad ES iki kovo bus suteikusi Ukrainai vos daugiau nei pusę milijono artilerijos sviedinių, nors pažadėjo jų milijoną.
Trečiadienį leidinyje „Financial Times“ paskelbtame laiške O. Scholzas kartu su kitais keturiais Europos vadovais teigė, kad, nepaisant šios nesėkmės, „negalime tiesiog atsisakyti savo pažado“.
„Turime atnaujinti savo ryžtą ir padvigubinti savo pastangas, kad užtikrintume, jog savo paramą palaikysime tiek, kiek reikės“, – rašė O. Scholzas, Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen), Čekijos lyderis Petras Fiala, Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė).
„Gyvybės ir mirties klausimas“
Kadangi dabar pateikti užsakymai bus įvykdyti tik kitais metais, lyderiai pabrėžė, kad labai svarbu rasti būdų, kaip paspartinti žadėtų artilerijos sviedinių tiekimą – dovanojant turimas atsargas arba vykdant bendrus viešuosius pirkimus.
„Ši našta tokia didelė, kad visos valstybės turi padaryti viską, ką gali, kad paremtų Ukrainą – tai ir toliau turi būti bendros pastangos“, – rašė lyderiai, pabrėždami, kad Ukrainos kariams tai yra „gyvybės ir mirties klausimas“.
Šis kreipimasis sutapo su trečiadienį J. Borrellio išsakytu raginimu, kad kiekviena iš 27 ES valstybių pateiktų išsamią karinės paramos, kurią jos teikia Kyjivui, ataskaitą.
Pasigirdo kaltinimų, kad pagrindinės ES ekonomikos, tokios kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija, nepakankamai prisideda prie Ukrainos apginklavimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Vokietija turi pasinaudoti savo ekonomine įtaka, kad kitos šalys prisidėtų.
„Vokietija gali sutvirtinti ES“, – sakė jis sekmadienį duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ARD.
„Daugelis šalių palaiko svarbius ekonominius ryšius su Vokietija ir jų ekonomika priklauso nuo Vokietijos sprendimų, nes Vokietijos ekonomika yra stipri“, – sakė V. Zelenskis.
Vokietija tapo antrąja pagal dydį ginkluotės Ukrainai tiekėja, nors iš pradžių jos indėlis buvo vangus. Didelė dalis jos pagalbos, pavyzdžiui, tankai „Leopard“, buvo patvirtinta tik po viešų kitų sąjungininkų priekaištų.
Net ir dabar O. Scholzas sulaukia kritikos dėl atsisakymo atsiųsti ilgo nuotolio raketų „Taurus“, kurių pageidauja Kyjivas.
Tačiau V. Zelenskis, paklaustas, ar nusivylė O. Scholzu dėl šio atsisakymo, užsiminė, kad situacija yra sudėtingesnė.
„Tai susiję ne tik su Olafu – tai liečia Europos lyderius ir JAV“, – nurodė jis ir pridūrė negalįs pasakyti daugiau.
„Pasipūtimas“
Ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime bus sprendžiamas 50 mlrd. eurų finansavimo Ukrainai klausimas, o Vengrija iki šiol blokavo šį paketą.
ES sąjungininkės skuba patvirtinti pagalbą Kyjivui, kol JAV tolesnės paramos teikimą stabdo vidaus politiniai nesutarimai.
Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paramą Ukrainai paskelbė savo administracijos prioritetu, o JAV ginkluotė ir finansinė parama buvo labai svarbi padedant provakarietiškai šaliai kovoti su daug didesnėmis puolančiomis Rusijos pajėgomis.
Tačiau respublikonai ėmėsi veiksmų šioms pastangoms stabdyti, atsisakydami patvirtinti naujas biudžeto išlaidas, jei J. Bideno vadovaujami demokratai nesutiks imtis naujų plataus masto priemonių kovai su nelegalia migracija.
Jungtinėse Valstijose artėja prezidento rinkimai, kuriuose gali vėl susikauti J. Bidenas ir Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), o V. Zelenskis įspėjo, kad pastarajam grįžus į Baltuosius rūmus, tikėtina, bus vykdoma „kitokia politika“ karo atžvilgiu.
O. Scholzo nuomone, būtų „pasipūtimas manyti“, jog Vokietija galėtų viena patempti naštą be Jungtinių Valstijų.
„Mes, kaip kartą sakė (buvęs kancleris) Helmutas Schmidtas (Helmutas Šmitas), esame tik vidutinio dydžio galia“, – teigė Vokietijos lyderis.
