„Gynyba vis labiau virsta programinės įrangos problema“, – interviu leidiniui „Politico“ sakė vienas iš bendrovės įkūrėjų ir vyriausiasis vykdomasis direktorius Gundbertas Scherfas.
„Helsing“, kurios pagrindinė būstinė yra Miunchene (Vokietija), liepos mėn., praėjus vos ketveriems metams nuo jos įkūrimo, buvo įvertinta 4,9 mlrd. eurų. Jos šūkis – „dirbtinis intelektas mūsų demokratijoms“ – simbolizuoja gynybos technologijų pramonę, kuri atsirado dėl karo Ukrainoje.
Apdoroja milijonus duomenų iš ginklų sistemų
Bendrovė teigė apdorojanti milijonus duomenų iš Europos kariuomenių jutiklių ir ginklų sistemų, kad žmonės galėtų priimti „greitesnius ir geresnius sprendimus“ ir padidinti ginklų smogiamąjį poveikį. Iki šiol ji pasirašė sutartis su Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Estijos ir Ukrainos vyriausybėmis.
„Matote naikintuvus, fregatas ir palydovus, tačiau iš tikrųjų reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviena iš šių sistemų sukuria neįtikėtinai daug duomenų“, – sakė G.Scherfas.
Nepaisant artėjančių trečiųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, Europa vis dar turi oro ir priešraketinės gynybos sistemų spragų, neseniai vykusiame Varšuvos saugumo forume sakė generolas leitenantas Benas Hodgesas, buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės Europoje vadas.
Atsilieka nuo JAV
G.Scherfas sakė, kad blokas turi pasiekti „technologinę lyderystę“ pagrindinėse srityse, kuriose atsilieka, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto srityje, arba priešingu atveju bus priklausomas nuo „mūsų draugų iš JAV“.
„Helsing“ užsitikrino nemažai vyriausybinių sutarčių, įskaitant Vokietijos „Eurofighter“ elektroninės kovos priemonių atnaujinimą su „Saab“, „Future Combat Air System“ – tarptautinės bendros Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos iniciatyvos – dirbtinio intelekto infrastruktūrą ir būsimą „Airbus“ sistemą „Wingman“.
Kai 2021 m. buvo įkurta bendrovė, „ChatGPT“ dar nebuvo pasiekusi didžiausio proveržio, o Rusijos tankai dar nebuvo įsiveržę į Ukrainą. G.Scherfas sakė, kad daugelis technologijų srities atstovų nenorėjo prisiliesti prie gynybos.
2018 m. „Google“ darbuotojai garsiai protestavo prieš bendrovės dalyvavimą Pentagono programoje „Project Maven“, kurioje dirbtinis intelektas buvo naudojamas videovaizdams interpretuoti, siekiant pagerinti dronų smūgius į taikinį. Kitos didelės technologijų bendrovės taip pat susidūrė su sunkumais dėl karinių sutarčių.
JAV, Izraelis ir kitos šalys jau anksčiau užmezgė tvirtus ryšius tarp savo kariuomenių ir šiuolaikinių technologijų pramonės šakų, išaugusių interneto eroje. Kita vertus, Europos šalims trūksta stiprių programų, pagal kurias būtų galima daug investuoti į inovatyvias gynybos technologijas per vietos technologijų sektorius.
Prieš pradėdamas dirbti „Helsing“ G.Scherfas darbavosi Vokietijos gynybos ministerijoje. Jis teigia manąs, kad vienintelis būdas, kuriuo technologijos galėtų patekti į Europos sistemą, yra tas, kad kažkas jas kurtų.
„Buvo ši spraga, kurios struktūriškai niekas negalėjo ar nenorėjo išspręsti, – sakė G.Scherfas. – Įmonę įkūrėme ne todėl, kad manėme, jog visi tai darys, o todėl, kad manėme, jog niekas to nedarys.“
Problema buvo ne talentai. Iš tikrųjų Europa visada buvo labai stipri mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. G.Scherfas nurodė, kad „Microsoft“, „Google“ ir „Amazon“ turi svarbius inovacijų centrus žemyne.
Problema buvo pinigai – ir tam tikra prasme vis dar yra. „Helsing“ C serijos finansavimo etapui, kurio metu buvo gauta 450 mln. eurų, vadovavo JAV investicijų bendrovė „General Catalyst“. Europoje sunku rasti pinigų rizikos kapitalui, o pensijų fondai paprastai neinvestuoja į gynybos technologijas, leidiniui „Politico“ sakė G.Scherfas.
Pasak jo, pirmąjį „Helsing“ finansavimo etapą užbaigė Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos asmenys, kurie tikėjo misija. Vėliau „Spotify“ įkūrėjas Danielis Ekas per savo rizikos fondą „Prima Materia“ įnešė 100 mln. eurų – ir dėl to sulaukė kai kurių „Spotify“ atlikėjų kritikos.
Reikalavo, kad technologijos būtų dvigubos paskirties
Prasidėjus karui Ukrainoje, Europos mąstysena pamažu ėmė keistis.
Gegužės mėn. Europos investicijų bankas (EIB) panaikino reikalavimą, kad kariniams ir civiliniams tikslams naudojamoms technologijoms – vadinamosioms dvejopo naudojimo technologijoms – finansavimas galėtų būti skiriamas tik tiems projektams, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš civilinio naudojimo. Tačiau gynybos pramonė nuo to laiko ragino EIB dar labiau atsikratyti suvaržymų.
G.Scherfas teigė, kad Europa turi nustoti vengti skirti realius pinigus savo ginkluotosioms pajėgoms, kad jos turėtų pačias geriausias technologijas.
„Kodėl mums visada reikia slėptis už dvigubos paskirties?“ – klausė G.Scherfas, turėdamas omenyje Europos investicijų banko politiką, pagal kurią investuojama tik į civilinės ir karinės paskirties technologijas.
„Arba tikime savo demokratinėmis ginkluotosiomis pajėgomis ir remiame jas geriausiomis technologijomis, – sakė jis, – arba turime pradėti kitokias diskusijas.“
