Karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Andreas Krause Vokietijos jūrų pajėgų štabą (DEU MARFOR) įkūrė šalies šiaurės rytuose esančiame Rostoke, kur statoma BMCC būstinė.
Šie vokiečių karininkai, kuriems vadovauja karinio jūrų laivyno kapitonas, sudaro mažos planavimo grupės pagrindą. Grupė visu pajėgumu pradės dirbti maždaug 2025 metais ir bus pasiruošusi bendradarbiauti su NATO karine vadovybe.
Šis žingsnis, nors šiuo metu didele dalimi tik simbolinis, žymi akivaizdžius pokyčius Vokietijos kariniame laivyne, kuris po Sovietų Sąjungos subyrėjimo didžiausią dėmesį skirdavo mažo intensyvumo operacijoms tolimesniuose vandenyse.
Tačiau santykiai su Rusija vėl atšalo, Maskvai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymo pusiasalį bei pradėjus stiprinti karinius pajėgumus netoli NATO šalių sienų.
A.Krause: „Visa Baltijos jūra yra gyvybiškai svarbus kelias, jungiantis sąjungininkus Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir mūsų artimus partnerius Suomijoje bei Švedijoje su likusia Europos dalimi.“
Įtampą dar labiau padidino pranešimai apie stiprinamus Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje, esančioje prie Baltijos jūros tarp Aljanso narių Lietuvos ir Lenkijos.
„Mūsų dėmesys vėl nukrypo į Šiaurės Atlantą ir platesnį šiaurinį flangą kaip potencialius operacijų rajonus, – per ceremoniją Rostoke sakė A.Krause. – Baltijos jūra pastaraisiais metais įgijo niekad nematytą strateginę reikšmę.“
Šaltojo karo metais Vokietijos karinis jūrų laivynas vakarinę Baltijos jūros dalį laikė užtvara Varšuvos pakto šalių laivams, kad jie nepatektų į Šiaurės jūrą atakuoti tiekimo linijų iš Jungtinių Valstijų.
Mūsų dienomis „visa Baltijos jūra yra gyvybiškai svarbus kelias, jungiantis sąjungininkus Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir mūsų artimus partnerius Suomijoje bei Švedijoje su likusia Europos dalimi“, – pažymėjo A.Krause.
Vokietijai Baltijos jūra yra unikalus iššūkis, nes niekur kitur krašto gynyba ir sąjungininkų gynyba tiek smarkiai nepersidengia, sakė Kylio universiteto Laivybos strategijos ir saugumo centro vadovas Sebastianas Brunsas.
Baltijos jūra taip pat yra rajonas, kur Vokietija, kurios vyriausybė per pasaulines krizes teikdavo pirmenybę antraeiliams vaidmenims arba nedalyvavimui, yra išties įsipareigojusi.
„Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ar Prancūzija neatrodo čia turinčios daug interesų“, – sakė S.Brunsas.
Ir anksčiau buvo ženklų, kad Vokietijos karinis jūrų laivynas grįžta prie pasirengimo tradiciniams kariavimo būdams, yra sakę industrijos vadovai ir analitikai.
Pavyzdžiui, laivynas planuoja pastatyti keturias naujas korvetes, pritaikytas „uždariems ir sekliems vandenims“ – taigi, tinkamas Baltijos jūrai, sakė S.Brunsas. Be to, laivynas nori mažiausiai keturių daugiafunkcinių karinių laivų MKS-180 ir ketina modernizuoti minavimo laivyną.
