Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos seserinė partija Bavarijoje, Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), sakė, kad nori metinį migrantų skaičių apriboti 200 tūkstančių. Tačiau šį skaičių parlamentas gali didinti arba mažinti, reaguodamas į bet kokias būsimas pabėgėlių krizes.
Migrantų klausimas buvo vienas didžiausių abiejų partijų nesutarimų, joms pradedant derybas su verslui palankia FDP ir žaliaisiais dėl naujos vyriausybės formavimo po praėjusio mėnesio rinkimų.
Šis prestižą saugantis kompromisas buvo labai reikalingas po beveik dvejus metus trukusio A. Merkel ir CSU lyderio Horsto Seehoferio ginčo dėl migrantų skaičiaus apribojimo. A. Merkel ne kartą atsisakė sutikti su metiniu migrantų skaičiumi, o CSU reikalavo limito.
Nors CSU dabar gali pateikti savo partijos rinkėjams realų skaičių, A. Merkel gali akcentuoti faktą, kad skaičių galima bet kuriuo metu keisti reaguojant į atvykstančių prieglobsčio prašytojų srautą.
2015–2016 metais Vokietija priėmė daugiau kaip milijoną migrantų, bet 2016 metų pradžioje blokavus vadinamąjį Balkanų kelią jų srautas smarkiai sumažėjo. Susitarimas su Turkija dėl migrantų taip pat užkirto kelią daugeliui žmonių plaukti per Viduržemio jūrą prie Europos krantų.
Kompromisas taip pat apima planus pastatyti didelius centrus, kur prieglobsčio prašytojai turės likti, kol bus nagrinėjami jų prašymai. Kol kas prieglobsčio prašytojai laukiant sprendimo paskirstomi po šalį. Kompromisas taip pat numato, kad bus siekiama papildomais naujais imigracijos įstatymais leisti kvalifikuotų darbuotojų imigracija.
Migrantų klausimas tikriausiai vaidins didelį vaidmenį būsimose derybose dėl koalicijos, nes žalieji kategoriškai nepritarė teisės į prieglobstį ribojimui. Palyginti su daugeliu kitų Europos šalių, Vokietijos prieglobsčio įstatymai yra dosnesni. Jie buvo įrašyti į konstituciją kaip reakcija į nacių valdymą, kai daug žmonių išgyveno tik todėl, kad galėjo gauti prieglobstį kitose šalyse.
