Religiniai lyderiai pasisako prieš antiislamišką ir prieš migrantus nusiteikusią partiją. Tokius pasisakymus AfD laiko susimokymu su kanclerės Angelos Merkel vyriausybe.
„Dabar žinome, kad oficialios bažnyčios – protestantų ar katalikų – yra kiaurai politizuotos“, – savaitraščiui „Focus“ sakė viena iš partijos lyderių Alice Weidel.
„Bažnyčių ir valstybės atskyrimo daugiau nebesilaikoma“, – cituojama A. Weidel šeštadienį pasirodysiančio straipsnio ištraukoje.
„Su keliomis išimtimis, didelė dalis bažnyčių vaidina lygiai tą patį gėdingą vaidmenį kaip ir Trečiajame Reiche“, – pridūrė ji. AfD gana dažnai paskelbia dviprasmiškų pasisakymų apie nacistinę Vokietijos praeitį.
Vokietijos protestantų ir katalikų bažnyčios nerengė organizuoto pasipriešinimo 1933-1945-aisiais valdžiusiam Nacionalsocialistinės darbininkų partijos režimui. Vis dėlto kai kurie pastoriai ir kunigai priešinosi nacių iškilimui.
Pastaraisiais mėnesiais krikščionių lyderiai ragino AfD narius permąstyti savo poziciją.
A.Weidel tvirtino, kad AfD „yra vienintelė krikščioniška partija, vis dar egzistuojanti“ Vokietijoje. Ji kritikavo A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungą (CDU) ir tvirtino, kad „krikščioniškos vertybės ten niekam neberūpi“.
Rugsėjį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose AfD surinko beveik 13 proc. rinkėjų balsų ir užėmė trečią vietą.
Nors savo gyvavimo pradžioje AfD skelbėsi esanti euroskeptiška partija, vėliau jos retorika pasistūmėjo į dešinę, ir ji ėmė skelbti pažiūras prieš imigraciją ir musulmonus.
Įtakingiausi AfD nariai yra abejoję šalies kaltės išpirkimo dėl Antrojo pasaulinio karo ir 6 mln. žydų nužudymo per Holokaustą kultūra.
Per savo rinkimų kampaniją partija reklamavosi provokuojančiais plakatais, kurie skelbė: „Burkos? Mums labiau patinka bikiniai“ ir „Nauji vokiečiai? Pasidarykim jų patys“. Pastarajame plakate buvo pavaizduota nėščia baltaodė moteris.
