Tokio statuso priskyrimas sudarytų sąlygas žvalgybos agentams sekti partiją, jos komunikaciją ir galbūt naudotis slaptais informatoriais.
Antiislamiška AfD dažnai provokuodavo kontroversiją ragindama Vokietiją liautis atgailavus už Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus. Svarbi partijos figūra Alexanderas Gaulandas nacių erą kartą pavadino tik „paukščio išmatų dėmele“ Vokietijos istorijoje.
BfV sprendimą dėl AfD turi priimti partijai opiu metu. Nors ji yra didžiausia opozicinė partija parlamente, jos populiarumas mažėjo, dėl pandemijos dėmesio centre įsitvirtinus kanclerės Angelos Merkel valdančiosios koalicijos partijoms.
AfD lyderis Joergas Meuthehas yra pažadėjęs imtis teisinių veiksmų, jei BfV nuspręs pradėti sekimą, ir kaltina šią agentūrą žaidžiant politiką rinkimų „supermetais“, kaip juos praminė ekspertai.
AfD šiemet laukia šešeri regioniniai rinkimai ir visuotiniai rinkimai rugsėjo 26-ąją, kurie bus pirmi per 15 metų be A.Merkel.
Pirmasis regioninis išbandymas bus kovo 14-ąją įvyksiantys rinkimai Badene-Viurtemberge ir Reino krašte-Pfalce. Abiejose žemėse AfD populiarumas yra maždaug 10 procentų.
Radikalusis „sparnas“
AfD savo veiklą pradėjo 2013 metais kaip prieš eurą nusistačiusi grupė, o vėliau pasinaudojo visuomenės pykčiu dėl 2015 metų A.Merkel sprendimo įsileisti daugybę prieglobsčio prašytojų iš konfliktų draskomų šalių, įskaitant Siriją, Afganistaną ir Iraką.
2017-ųjų visuotiniuose rinkimuose AfD surinko beveik 13 proc. balsų ir pirmąkart pateko į žemuosius parlamento rūmus.
Tačiau partijoje jau seniai verda vidinė kova tarp radikaliosios frakcijos ir populistinių, konservatyvių pažiūrų narių, kurie nenori atbaidyti pagrindinių rinkėjų.
BfV pernai paskelbė stebinti partijos radikaliąją frakciją „Der Fluegel“ („Sparnas“) dėl ryšių su žinomais neonaciais ir įtarimų pažeidus konstituciją.
„Der Fluegel“, vadovauta Bjoerno Hoecke, 2020-ųjų kovą paskelbė išsiformuojanti, bet daugelis iš 7 000 jos narių tebėra aktyvūs AfD.
„Tai kelia abejonių, ar jie tikrai prarado įtaką“, – sako savaitraštis „Der Spiegel“.
AfD lyderis Tiuringijos žemėje B.Hoecke Vokietijos Holokausto memorialą Berlyne yra pavadinęs „gėdos paminklu“ ir ragino šalies atminimo kultūrą „apversti 180 laipsnių kampu“.
AfD Tiuringijos skyrius ir dar vienas padalinys Brandenburge BfV taip pat buvo paskelbti įtariamais dėl ryšių su dešiniuoju ekstremizmu.
„Der Spiegel“ pirmadienį pranešė, kad Saksonijos-Anhalto žemės skyrius taip pat stebimas. Su vietos BfV biuru kol kas susisiekti nepavyko.
Susirūpinimas dėl AfD išaugo pastaraisiais metais šaliai patyrus virtinę dešiniojo sparno, antisemitinių išpuolių. Smurto rizika iš Vokietijos kraštutinių dešiniųjų sparno dabar laikoma didžiausia grėsme saugumui.
AfD vadovas J.Meuthenas stengėsi sutramdyti radikalesnius partijos veikėjus ir lapkričio mėnesį vykusiame kongrese pasakė, kad jie nepritrauks rinkėjų būdami „vis grubesni (ir) agresyvesni“.
Jis taip pat atmetė dabartinių koronaviruso apribojimų palyginimus su „diktatūra“, kaip yra kalbėjęs AfD parlamentinės grupės pirmininkas A.Gaulandas.
Visgi manoma, kad kai kurie iš 35 tūkst. AfD narių puoselėja simpatijas dešiniojo sparno ekstremizmui.
Vienas jų, Andreasas Kalbitzas, vadovavo AfD Brandenburgo skyriui, bet buvo pašalintas iš partijos už tai, kad nuslėpė anksčiau priklausęs neononacių judėjimui „Tėvynei ištikimas vokiečių jaunimas“ („Heimattreue Deutsche Jugend“).
„AfD gali būti paskelbta įtariama [ryšiais su dešiniojo sparno ekstremizmu], nes joje dominuoja radikalusis partijos sparnas, kurio įtaka pastaraisiais mėnesiais tik augo“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Hajo Funke iš Berlyno laisvojo universiteto.
Kalbėdamas apie partijos galimybes per šių metų rinkimus, H.Funke teigė, kad „nesibaigiančios“ vidinės kovos paliko AfD be aiškios politikos, ir ji ėmė „paprasčiausiai kalbėti priešingai nei bet kas, ką siūlo vyriausybė“.
