Austrijos, Belgijos, Suomijos, Vokietijos, Graikijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Švedijos lyderiai sekmadienį surengė atskirą pasitarimą Briuselyje, prieš visu 28 ES šalių susitikimą su Turkijos premjeru Ahmetu Davutoglu.
A.Merkel sakė, kad svarbu „pakeisti neteisėtą migraciją teisėta migracija. Tai nelengvos pastangos, bet jų tikrai verta imtis.“
Kanclerė pažymėjo, kad per parengiamąsias derybas „nebuvo pasiekta jokios galutinė pozicija mes nekalbėjome apie jokius konkrečius skaičius“. Pasak jos, kitos Bendrijos šalys taip pat planuojamos ateityje prisidėti prie grupės, kurią ES diplomatai praminė „pasiruošusiųjų koalicija“.
„Dabar pradėsime darbą dėl plano detalių artimiausiomis dienomis. Vėliau Europos Komisija pateiks savo pasiūlymus Europos Vadovų Tarybai gruodžio 17 dieną“, – aiškino A.Merkel.
Vokietijos dienrašti „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ nurodė, kad pagal šią schemą planuojama perkelti 400 tūkst. žmonių. Tačiau Olandijos premjeras Markas Rutte atkartojo A.Merkel poziciją, kad dėl konkrečių skaičių dar reikia susitarti.
Tačiau Lenkijos delegacija išsakė susirūpinimą dėl šios iniciatyvos.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris palaikė šį sumanymą, sakydamas: „Tai susitikimas šalių, kurios yra pasiruošusios teisėtai priimti didelį skaičių pabėgėlių iš Turkijos.“
Tačiau Lenkijos delegacija išsakė susirūpinimą dėl šios iniciatyvos.
Lenkijos naujoji Beata Szydlo pažymėjo, kad Višegrado šalys – Čekija, Vengrija ir Slovakija – taip pat susirinko prieš ES viršūnių susitikimą, kad pakartotų savo nepritarimą dėl pabėgėlių perkėlimo kvotų.
„Negaliu įsivaizduoti, kad tokie sprendimai bus priimti tokiu formatu (A.Merkel inicijuotame kelių valstybių susitikime), o vėliau primesti kitoms šalims narėms“, – sakė ji.
Lenkijos ES reikalų ministras Konradas Szymanskis pabrėžė, kad tą aštuonių šalių grupę sudaro daugmaž tos pačios valstybės, kurios neseniai iškėlė idėją sukurti „mini Šengeną“ ir užtikrinti laisvą žmonių bei prekių judėjimą tik nedideliame vidiniame Bendrijos branduolyje.
„Nenorime, kad tos įtampos ES viduje būtų naudojamos kaip pretekstas įšaldyti arba suvaržyti Šengeno zoną“, – sakė K.Szymanskis.
