Mokslininkai tyrė Gangelto miestelio Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės gyventojus – 1000 žmonių 400-uose namų ūkių. Tai pirmasis tyrimas, kuriuo siekta nustatyti viruso išplitimą visoje bendruomenėje.
O rezultatai išties įdomūs. Atlikę patikrinimus, tyrėjai paskelbė radę antikūnų, kurie pasigamina prieš koronavirusą, net 15 proc. žmonių organizmuose.
Šie asmenys anksčiau nerodė jokių simptomų, jokia infekcija jiems nebuvo nustatyta.
Jei net 15 proc. Gangelto miestelio gyventojų jau turi imunitetą, toks rodiklis net tris kartus didesnis nei skaičiuota anksčiau. Remiantis šiais duomenimis, esą įmanoma ir skelbti naujus mirtingumo rodiklius – ne beveik 2 proc., o vos 0,37 proc.
„Tai reiškia, kad atsargus valstybės uždarymo švelninimas dabar jau įmanomas, – teigė Bonos universiteto virusologas, profesorius Hendrikas Streeckas. – Kadangi Vokietijos žmonės buvo tokie atsargūs ir tvarkingi, galime pereiti į kitą etapą.“
Jei net 15 proc. Gangelto miestelio gyventojų jau turi imunitetą, toks rodiklis net tris kartus didesnis nei skaičiuota anksčiau.
Patikrinus maždaug 1 tūkst. Vokietijos miestelio gyventojų, paaiškėjo, kad virusu užsikrėtę 2 proc. iš jų. Bet net 14 proc. gyventojų organizmai jau yra pagaminę antikūnų šiam koronavirusui.
Atsižvelgus į galimus netikslumus, tyrėjai nustatė, kad imunitetą virusui turi 15 proc. Gangelto gyventojų, nors anksčiau skaičiuota, kad atsparumą yra įgiję tik 5 proc. iš jų.
„15 procentų yra ne taip jau toli nuo 60 procentų, kurie reikalingi bandos imunitetui pasiekti, – pažymėjo vienas tyrimo vadovų, profesorius Guntheris Hartmannas. – Jei atsparūs bus 60-70 proc. visuomenės, virusas visiškai išnyks. Tada nebebus grėsmės mūsų senoliams.“
Tiesa, tyrimo duomenų negalima taikyti likusiai Vokietijai, kadangi Gangelte užsikrėtusiųjų buvo ir yra daugiau nei kitur.
Tačiau studijos autoriai vis tiek tvirtina, jog yra priežasčių optimizmui – esą 15 proc. imuniteto lygis jau yra užtektinas, kad būtų galima ženkliai sulėtinti viruso plitimą.
Be to, tyrimas rodo, kad mirtingumo nuo COVID-19 infekcijos lygis gali būti kur kas mažesnis nei skelbiama dabar. Šiuo metu skaičiuojama, kad šis rodiklis siekia 1,98 proc., o Bonos universiteto mokslininkai jį būtų linkę nuleisti iki 0,37 proc.
Studijos autorių teigimu, jų pateikiami skaičiai greičiausiai realistiškesni, kadangi atliekant tyrimą buvo aptikta labai nemažai anksčiau neužfiksuotų infekcijų.
„Gerokai mažesnį mirtingumo lygį Gangelte galima paaiškinti faktu, kad mūsų studija aptiko visus užsikrėtusius žmones, įskaitant asmenis, kurie nerodė jokių simptomų“, – rašo tyrimą atlikę mokslininkai.
Kol kas tiksliai nežinoma, kiek išsilaiko imunitetas virusui, įgytas po užsikrėtimo. Vis dėlto bent jau ankstesnių virusų atveju atsparumas išlikdavo 12-18 mėnesių.
Tyrimą atlikę mokslininkai mano, esą jų atradimo užtenka, kad būtų galima švelninti dabar taikomus suvaržymus ir pereiti prie kito etapo – didelės rizikos grupei priklausančių asmenų izoliavimo.
„Manau, kad visoms vyriausybėms svarbu gauti kuo daugiau patikimų duomenų. Mes dar neturime pakankamai duomenų apie šį virusą“, – pabrėžė tyrimo vadovas H.Streeckas.
Tiek jis, tiek kiti tyrimą atlikę mokslininkai mano, esą jų atradimo užtenka, kad būtų galima švelninti dabar taikomus suvaržymus ir pereiti prie kito etapo – didelės rizikos grupei priklausančių asmenų izoliavimo.
Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas jau anksčiau užsiminė, kad panaikinti dalį apribojimų būtų galima po Velykų.
„Matome teigiamą tendenciją, bet ji turi tęsis. Jei taip ir bus, po Velykų atostogų galėsime kalbėti apie laipsnišką sugrįžimą į normalų gyvenimą“, – kalbėjo J.Spahnas.
Vis dėlto pati kanclerė Angela Merkel apie apribojimų švelninimą kalbėti nelinkusi, ypač tokiu metu, kai yra didelė galimybė, kad žmonės Velykų metu ignoruos socialinės distancijos laikymosi taisykles.
„Norėčiau būti tas žmogus, kuris pirmasis jums pasakytų, kad viskas gerai ir kad galime grįžti į gyvenimą, bet taip nėra“, – teigė A.Merkel.
