Nepralenkiami vokiečiai pasirodė esantys nenoru padėti aljanso partneriams: net 58 procentai apklaustųjų mano, kad kilus rimtam kariniam konfliktui tarp Rusijos ir kaimyninės valstybės, Vokietija neprivalėtų skubėti į pagalbą. Ir tik 38 respondentų procentai rimtai žiūri į gynybinės NATO sutarties 5-ąjį punktą, pagal kurį vienos iš narių užpuolimas reiškia visų aljanso narių užpuolimą.
Įdomu, kad neskubantys solidarizuotis vokiečiai pasikliauna kitų solidarumu: net 68 procentai apklasutųjų tiki, kad reikalui iškilus apgins JAV.
Apklausa taipogi atskleidė, kad vokiečių požiūris į NATO darosi vis kritiškesnis: jei 2009 metais Vakarų gynybinį aljansą teigiamai vertino 73 procentai apklaustųjų, tai dabar – tik 55 procentai. Nei vienoje kitoje NATO šalyje pasitikėjimas aliansu nesmuko taip akivaizdžiai.
Be to, vokiečiai pasirodė besą didžiausi Ukrainos narystės NATO priešininkai („prieš“ pasisakė net 57 proc.) ir didžiausi ginklų tiekimo Ukrainai skeptikai („už“ pasisakė tik 19 proc.)
Rytų Vokietija palaiko Vladimirą Putiną
Apklausa, kurioje dalyvavo apie 1000 vokiečių, atskleidė ir didelius skirtumus tarp Rytų bei Vakarų Vokietijos. Jei būtų buvę apklausti tik vakarinių žemių vokiečiai, vertinimų nukrypimas nuo NATO vidurkio nebūtų buvęs toks ryškus. Pavyzdžiui, V.Putiną teigiamai vertina tik 19 procentų Vakarų vokiečių, tačiau jį palaiko net 40 procentų Vokietijos rytinės dalies gyventojų.
Kad būtų sušvelnintos sankcijos Rusijai, norėtų 26 procentai buvusios VFR ir net 42 procentai buvusios VDR vokiečių. Užpuolus Rusijai kitą NATO valstybę, pastarajai į karinę pagalbą skubėtų 40 procentų Vakarų ir tik 28 procentai Rytų vokiečių.
Atsakingų politinių sluoksnių atstovai vengė viešai komentuoti tyrimų rezultatus. Negirdomis juos praleido Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Vokietijos „žaliųjų“ partijos atstovas Jürgenas Trittinas, aktyvus pacifistas ir Amerikos „agresyvios politikos“ kritikas, taip pakomentavo šią apklausą: „Didžioji gyventojų dalis mano, kad nėra realaus pavojaus NATO ir ES. Taip kad nėra reikalo apie jį kalbėti. Šis suvokimas ir atsispindi apklausoje. ES ir NATO pagalbos garantijos, žinoma, vis dar galioja.“
Didžioji gyventojų dalis mano, kad nėra realaus pavojaus NATO ir ES. Taip kad nėra reikalo apie jį kalbėti. Šis suvokimas ir atsispindi apklausoje. ES ir NATO pagalbos garantijos, žinoma, vis dar galioja.“
Griežtesnė Vokietijos krikščionių socialinės sąjungos (CSU) frakcijos pavaduotojo, buvusio Vokietijaus vidaus reikalų ministro, Hanso-Peterio Friedricho reakcija. Dienraščiui „Welt“ jis sakė: „Europos laisvė reikalauja iš mūsų, kad iškilus reikalui Europą gintų, taip pat ir karinėmis priemonėmis, visi – taip pat ir vokiečiai. Pamatinė Europos politikos sudedamoji dalis yra bendros gynybos organizavimas.“
Sieja su pacifizmu
Žurnalistai bei politikos komentatoriai, ieškodami paaiškinimo apklausos rezultatams, siejo juos su iš principo pacifistinėmis vokiečių nuostatomis, kurios, reikia pridurti, neretai perauga į karingą antiamerikietiškumą.
„Spiegel“ publicistas ir politinis komentatorius Jakobas Augsteinas ir yra vienas iš šio tipo Vokietijos žurnalistų. Ironizuodamas jis teigia, kad esą studija parodžiusi, jog vokiečiai yra „gauja žodžio nesilaikančių bailių“. Kodėl gi vokiečiai nebetiki politikų jiems sekama pasaka apie „blogus rusus“? „Gal dėl to kalti vokiečių pralaimėti du pasauliniai karai?“ – pašaipiai klausia Jacobas Augsteinas.
Kodėl gi vokiečiai nebetiki politikų jiems sekama pasaka apie „blogus rusus“? „Gal dėl to kalti vokiečių pralaimėti du pasauliniai karai?“ – pašaipiai klausia Jacobas Augsteinas.
Augsteinas primena Bracko Obamos Taline ištartus žodžius: „Jei žmonės Estijoje ar kitose Baltijos šalyse paklaustų: „Kas skubėtų mums į pagalbą?“, – atsakymas būtų vienaprasmis: „NATO pajėgos ir Jungtinių Valstijų kariai. Čia ir dabar. Mes stovėsim čia ir ginsim Estiją. Mes ginsim Lietuvą. Mes ginsim Latviją. Jūs jau sykį praradot nepriklausomybę. Su NATO užnugaryje nebeprarasit jos niekada.“
Vokiečių žurnalistas čia pat priduria, kad tai buvę gražūs, bet ne visai teisingi žodžiai. Nes kai kalba eina apie tokius gyvybiškai svarbius klausimus kaip karas ir taika, reikia atsižvelgti į demokratinius principus, o šie atskleidė, kad vokiečiai „nenori mirti gražia mirtimi už paskutinius draugus“.
Džiaugiasi, kad nebenori karo
Dėl „paskutinių draugų“ likimo Jacobas Augsteinas nesuka sau galvos. Jis džiaugiasi puikiais Vokietijos demilitarizacijos – didžiausio ir reikalingiausio XX a. projekto – rezultatais, sakydamas, kad normalūs vokiečiai nebenori rinktis karinės profesijos.
Šiam teiginiui paremti jis pasitelkia Vokietijos karo akademijos profesorių Michaelį Wolffsohną, negailestingais žodžiais diagnozavusį žemą pastarųjų metų Vokietijos kariuomenės lygį: „Mūsų kariuomenė yra osifikuota (nuo „ossi“ – šnek. kalboje taip vadinami Rytų vokiečiai) žemųjų socialinių sluoksnių armija“. Rytų vokiečius J.Augsteinas, priešingai, aukštai vertina už tai, kad šie nepasiduoda oficialiai politikų ir medijų atstovaujamai linijai, kalbančiai apie „iš Rusijos neva sklindantį karinį pavojų“.
J.Augsteinas – tik vienas iš gausaus būrio Rusijos žinovų ir Amerikos bei NATO kritikų, aktyviai prisidėjusių prie būtent tokios nuomonės formavimo. Pagal juos, ne Rusija, o Vakarų aljansas ir pirmiausia JAV yra beatodairiškai į Rytus besiskverbiantis ir Rusijai tuo vis didesnę grėsmę keliantis agresorius.
Pagal juos, ne Rusija, o Vakarų aljansas ir pirmiausia JAV yra beatodairiškai į Rytus besiskverbiantis ir Rusijai tuo vis didesnę grėsmę keliantis agresorius.
„Deutsche Welle“ žurnalistas Michaelas Knigge, pripažindamas, kad apklausos rezultatai atspindi realias Vokietijos gyventojų nuotaikas, drauge dėl to nuoširdžiai apgailestauja.
Pasak jo, tai esąs antausis Rytų europiečiams ir amerikiečiams, ypač prisimenant ne tokią jau seną Vokietijos praeitį ir iš jos plaukiančią atsakomybę prieš Rytų Europos valstybes. Be to, tokia laikysena esanti gėdinga ir pavojinga, nes ji paplauna Vakarų aljanso pamatus.
Nori atvesti į protą
„Welt“ žurnalistas Jacques Schusteris mėgina atvesti bendrapiliečius į protą, primindamas, kad Vakarų gynybinis aliansas garantuoja Vokietijos saugumą, kokio šalis iki tol niekada nėra turėjusi. Be to, NATO partnerystė pristabdo vokiečių polinkį į švytuoklinę politiką, ieškant tapatybės tarp Rytų ir Vakarų. Pasak J.Schusterio, toji Vokietijos savito kelio paieškų politika visada buvusi grindžiama iliuzijomis ir galų gale atvesdavo šalį prie to, kad ji likdavo vieniša ir nugalėta.
J.Schusteris priemena vokiečiams, kad be amerikiečių, britų bei prancūzų kareivių Vakarų Berlyną Sovietų Rusijos meška būtų prarijusi dar 1948-49 metais, o Bonos respublika be Vakarų karinės pagalbos irgi nebūtų ilgai atsilaikiusi. Tik NATO tapo padalintos šaliai saugumo garantu. Tačiau, pasak komentatoriaus, būtų lemtinga klaida manyti, kad aljansas buvęs reikalingas tik Šaltojo karo laikais. Kas taip mano, ignoruoja Europoje tebeegzistuojantį realų pavojų.
Schusteris priemena vokiečiams, kad be amerikiečių, britų bei prancūzų kareivių Vakarų Berlyną Sovietų Rusijos meška būdtų prarijusi dar 1948-49 metais, o Bonos respublika be Vakarų karinės pagalbos irgi nebūtų ilgai atsilaikiusi.
„Welt“ korespondentas JAV Clemensas Werginas savo straipsnyje „Be JAV Rytų Europa būtų atiduota Putino valiai“ liūdnai konstatuoja, kad trijų muškietininkų moto „Visi už vieną, vienas už visus“ tarp NATO partnerių pasiliko be pirmosios dalies ir dabar skelbia: „Vienas už visus“. Vienintelis saugumo garantas yra Amerika, kurios finansinis indėlis į NATO sudaro 75 procentus visų gynybinių išlaidų, kai dauguma partnerių nesugeba sukrapštyti gynybai netgi prisižadėtų 2 procentų nuo BVP.
Pasak Clemenso Wergino, Europa tik garsiai grąžo rankas, tačiau rytinės Europos valstybės nebegali pasikliauti žodiniais apgailestavimais ir tikėtis, kad rimtam reikalui iškilus, jos sulauktų paramos iš kaimynų Europos Vakaruose.
„Europa patogiai įsikūrė su savo per ankstyvais taikos dividendais ir latentišku antiamerikietiškumu. Tačiau tiesa yra karti: be Amerikos pagalbos Europa negalėtų būti saugumo garantu, galinčiu duoti deramą atkirtį imperinėms Rusijos užmačioms,“ – konstatuoja Clemensas Werginas.
