„Pasaulio žiniasklaida skelbė, jog ES, o veikiau - kai kurios ES narės, pastarosiomis savaitėms Vašingtone vykdė aktyvią lobistinę veiklą – Kongrese ir Senate. Jos suprato, jog sankcijų išplėtimo sustabdyti neįmanoma, todėl bandė jas švelninti, kad jos nesmogtų Europai“, – interviu Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A.Rahras.
Pasak jo, pasiekta, kad šiame JAV teisės akte atsirastų nuostata, jog sankcijos Europos įmonėms gali būti pritaikytos tik po atitinkamų konsultacijų su ES, tačiau realiai šis mechanizmas neveiks, nes ES nėra vieninga dėl šio JAV sprendimo.
A.Rahras: „Man sunku įsivaizduoti, kad ES šiuo atveju oponuotų Amerikai. Situacija aplink Vokietiją dabar labai sudėtinga. Be abejo, vokiečiai daugeliu atžvilgiu Europoje yra lyderiai, bet šių sankcijų faktas parodo, jog jie rizikuoja būti netgi smarkiai izoliuoti.“
„Klausimas – kas yra ES: Vokietija ir Prancūzija ar Baltijos šalys ir Lenkija? Europos Sąjungoje įvyko skilimas. Kai kurias jos nares apėmė euforija nuo kietos JAV pozicijos Rusijos atžvilgiu, ir jos nori sankcijų griežtinimo“, – pabrėžė Vokietijos politologas.
„Man sunku įsivaizduoti, kad ES šiuo atveju oponuotų Amerikai. Situacija aplink Vokietiją dabar labai sudėtinga. Be abejo, vokiečiai daugeliu atžvilgiu Europoje yra lyderiai, bet šių sankcijų faktas parodo, jog jie rizikuoja būti netgi smarkiai izoliuoti“, – pridūrė A.Rahras.
Jo manymu, nuostata dėl konsultacijų su ES sankcijų taikymui buvo įtraukta tik „akims dūmti“ – kad Europa nusiramintų.
„Tačiau kaip JAV su ja galėtų tartis? Juk ES nekalba vienu balsu, neturi vieningos instancijos, „raudojo telefono“, kuriuo galima būtų paskambinti ir apie viską pasikalbėti. Manau, kad ES nesugebės vieningai atsakyti į JAV sankcijų Rusijai išplėtimą“, – reziumavo Vokietijos politologas.
Kaip jau buvo skelbta, Jungtinių Valstijų Senatas beveik vienbalsiai priėmė teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai. Jas prezidentas Donaldas Trumpas dar gali vetuoti, tačiau, kaip rašo laikraštis „The New York Times“, Baltiesiems Rūmams gali būti keblu tokį sprendimą pagrįsti.
„Patarėjai iš Baltųjų Rūmų per privačius pokalbius pripažino, jog motyvuoti veto šiam teisės aktui būtų sudėtinga, atsižvelgiant į vykstančius tyrimus dėl D.Trumpo priešrinkiminės komandos galimų kontaktų su Rusija“, – rašo įtakingas JAV laikraštis.
