Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) priims Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską į susitikimą 1991 metais sukurto Veimaro trikampio formatu, kurį šalys bando atgaivinti po to, kai valdant ankstesnei Lenkijos dešiniųjų vyriausybei santykiai pašlijo.
Ukrainos pajėgos tikisi sulaukti didesnio karinio aprūpinimo iš Vakarų partnerių, tačiau kol kas jos susiduria su sunkumais kovodamos su didesne ir geriau aprūpinta Rusijos kariuomene, stipriai spaudžiančia kai kuriuose fronto linijos taškuose.
Europos Sąjunga nesugebėjo įgyvendinti savo plano pristatyti Ukrainai 1 mln. artilerijos sviedinių, o Jungtinėse Valstijose dėl politinių nesutarimų Kongrese pagalba Kyjivui įstrigo.
„Turime padaryti viską, ką galime, kad suorganizuotume kuo didesnę paramą Ukrainai“, – trečiadienį sakė O. Scholzas, atkreipdamas dėmesį į, pasak jo, labai praktinį klausimą: ar pakanka amunicijos, ar pakanka artilerijos, ar pakanka oro gynybos ir panašius svarbius aspektus.
Jis nesureikšmino neseniai kilusių nesutarimų su E. Macronu po to, kai Prancūzijos vadovas praėjusį mėnesį vykusioje konferencijoje pareiškė, kad nereikėtų atmesti galimybės ateityje į Ukrainą siųsti Vakarų šalių sausumos pajėgas.
Tuomet O. Scholzas sakė, kad konferencijos dalyviai susitarė, jog Europos šalys į Ukrainos teritoriją nesiųs jokių sausumos pajėgų.
Ketvirtadienį E. Macronas pakartojo savo poziciją, nors teigė, kad šiandieninė padėtis to nereikalauja.
Vokietija, Prancūzija ir Lenkija yra vienos pagrindinių Ukrainos sąjungininkių. Berlynas tapo antruoju pagal dydį karinės pagalbos Ukrainai tiekėju po Vašingtono ir šiais metais didina paramą, nors O. Scholzas sulaukia kritikos dėl atsisakymo ukrainiečiams siųsti ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“.
Ketvirtadienį E. Macronas Rusijos ir Ukrainos karą pavadino egzistenciniu Prancūzijai ir Europai.
Šie trys lyderiai susitinka tuo metu, kai Rusijoje prasidėjo tris dienas truksiantis prezidento rinkimų balsavimas, kuris, beveik neabejojama, suteiks V. Putinui dar šešerius metus valdžioje.
