Anot jų, tai vienas iš paskutinių tokio pobūdžio teismo procesų.
Prokurorė Maxi Wantzen šiaurinio Icehojės miesto apygardos teisme pareiškė, kad Irmgard Furchner yra kalta dėl bendrininkavimo 1943–1945 metais „žiauriai ir piktavališkai nužudant“ per 10 tūkst. žmonių Štuthofo stovykloje tuo metu vokiečių okupuotoje Lenkijoje.
I.Furchner, pirmoji per kelis pastaruosius dešimtmečius moteris, teisiama dėl nacių laikų nusikaltimų, abejingai sėdėjo teismo salėje neįgaliojo vežimėlyje. Ji dėvėjo švarką, buvo su raudona berete.
2021 metų rugsėjį, kai turėjo prasidėti teismo procesas, I.Furchner pabėgo iš senelių namų, kuriuose gyvena, ir nukeliavo į metropoliteno stotį.
Jai pavyko kelias valandas slapstytis nuo policijos, bet galiausiai ji buvo sulaikyta netoliese esančiame Hamburgo mieste ir suimta penkioms dienoms.
Nuo bylos nagrinėjimo pradžios praėjusį spalį pensininkė taip ir nedavė parodymų teismui, tačiau keli Štuthofo mirties stovykloje išgyvenę žmonės papasakojo apie patirtas kančias.
M.Wantzen padėkojo liudytojams, kurių daugelis taip pat yra ieškovai.
„Šis teismo procesas turi išskirtinę istorinę reikšmę“, – sakė prokurorė ir pridūrė, kad „dėl bėgančio laiko tai gali būti paskutinis tokio pobūdžio“ teismas.
Nuo 1943 metų birželio iki 1945 metų balandžio I.Furchner dirbo stovyklos vado Paulio Wernerio Hoppe biure. Remiantis jai iškelta byla, ji užrašydavo diktuojamus šio SS karininko įsakymus ir tvarkydavo jo korespondenciją.
Netoli dabartinio Gdansko miesto įsikūrusioje Štuthofo stovykloje žuvo apie 65 tūkst. žmonių, įskaitant „žydų kalinius, lenkų partizanus ir sovietų karo belaisvius rusus“, teigiama kaltinamajame akte, kurį M.Wantzen perskaitė bylos nagrinėjimo pradžioje.
Prokurorė teisėjams sakė, kad atsakovės kanceliarinis darbas „užtikrino sklandų stovyklos valdymą“ ir suteikė jai „žinių apie visus įvykius ir nutikimus Štuthofe“.
Be to, prokurorės teigimu, stovykloje būdavo sąmoningai palaikomos „gyvybei pavojingos sąlygos“, tokios kaip maisto ir vandens trūkumas bei mirtinų ligų, įskaitant dėmėtąją šiltinę, plitimas.
Praėjus septyniasdešimt septyneriems metams po Antrojo pasaulinio karo, senka laikas, kai galima patraukti įtariamus nacių nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn.
Pastaraisiais metais kelios bylos buvo nutrauktos, nes kaltinamieji mirė ar tapo fiziškai nepajėgūs stoti prieš teismą.
