Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2021 09 26 /23:18

Vokietijos socialdemokratams laimint rinkimus, įsibėgėja ginčai dėl kanclerio posto

Vokietijos socialdemokratai vos matomu skirtumu ėmė pirmauti prieš dešiniuosius sekmadienį vykusiuose rinkimuose, skirtuose paskirti konservatorių deleguotos kanclerės Angelos Merkel įpėdinį, rodo pirminiai rezultatai.
Balsuoja Arminas Laschetas ir Olafas Scholzas
Balsuoja Arminas Laschetas ir Olafas Scholzas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Nepaisant neapibrėžtumo, tiek dešinieji, tiek kairieji suskubo paskelbti apie planus formuoti naująją Vokietijos vyriausybę.

Visuomeninio transliuotojo paskelbti preliminarūs rezultatai rodo, kad finansų ministro pareigas einančio socialdemokrato Olafo Scholzo vedama Socialdemokratų partija (SPD) surinko 24,9–25,8 proc. balsų.

Tuo metu A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), kandidatu į kanclerio postą kelianti Arminą Laschetą, gali tikėtis 24,2–24,7 proc. balsų.

Vienuose labiausiai neprognozuojamų Vokietijos rinkimų per pastaruosius dešimtmečius praktiškai įsivyravus lygybei, SPD atskleidė kortas, partijos generaliniam sekretoriui Larsui Klingbeiliui pareiškus, kad jo partija „aiškiai turi mandatą valdyti“.

„Tai bus ilga rinkimų naktis, akivaizdu, – sakė SPD kandidatas į kanclerius O.Scholzas. – Tačiau viena yra aišku: daug piliečių dėjo kryžiuką šalia SPD, nes nori Vyriausybės pasikeitimo ir taip pat nori, kad kitas kancleris būtų vardu Olafas Scholzas“.

Konservatoriams rizikuojant pasiekti blogiausią rinkimų rezultatą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, CDU sekretorius Paulis Ziemiakas pripažino, kad „pralaimėjimai yra kartūs, palyginus su praėjusiais rinkimais“ 2017 metais, kai dešinieji surinko 33 proc. balsų.

Tačiau 60-metis A.Laschetas tvirtino, kad vis dar išlieka neaišku, kuri partija laimėjo rinkimus.

„Padarysime viską, ką galime, kad suburtume Vyriausybę, vadovaujamą (konservatyviosios) sąjungos“, – sakė dešiniųjų kandidatas į premjerus.

Sekmadienį vykę rinkimai žymi A.Merkel eros Vokietijoje pabaigą ir įstūmia šalį, daug kieno laikomą stabilumo sinonimu, į politinio neapibrėžtumo erą.

Nei SPD, nei CDU-CSU nesurinkus reikalingos daugumos balsų, kad galėtų savarankiškai formuoti vyriausybę, šalies gali laukti savaitės, o gal net mėnesiai sudėtingų derybų dėl koalicijos.

Abu kandidatai užimti Vokietijos kanclerio pareigas po sekmadienį vykusių rinkimų sako, kad tikisi savo ruožtu pasiekti susitarimus dėl koalicijos iki gruodžio pabaigos.

„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume susitarimą iki Kalėdų“, – visuomeninio transliuotojo ARD eteryje sakė socialdemokratų kandidatas vadovauti Vyriausybei O.Scholzas, paklaustas apie Vyriausybės formavimą.

Toje pačioje laidoje dalyvavęs dešiniųjų CDU-CSU aljanso kandidatas A.Laschetas teigė taip pat siekiantis šio tikslo: „Taip, neabejotinai iki Kalėdų“.

Tikėjosi šiek tek daugiau

SPD galėjo tikėtis turėsianti progą atkimšti šampano butelius sekmadienį uždarius balsavimo apylinkes, apklausoms parodžius, kad ji greičiausiai sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo visuotiniuose rinkimuose.

Visgi pirmieji balsų skaičiavimai rodo, kad tarp SPD ir jos varžovių sąjungos – CDU ir CSU – skirtumas yra labai nedidelis, todėl rinkimų nakties partijos renginyje Berlyne nuotaikos išliko įtemptos.

„Esu nusivylęs, kad SPD daugiau ar mažiau žengia koja kojon su CDU-CSU. Visgi įdomu, kokios bus koalicijos galimybės“, – kalbėjo 39 metų SPD narys Oliveris Pawloskis.

Atmosfera prieš pirmųjų rezultatų paskelbimą buvo šventiška, o partijos nariai laukė SPD ir jos kandidato į kanclerio postą O.Scholzo pergalės.

Visgi rinkimų dienos apklausos sukėlė tam tikrą nusivylimą. „Tikėjausi šiek tiek daugiau“, – kalbėjo 50 metų Susanne Boeltes.

Tačiau nors rezultatai yra prastesni, nei norėtų SPD, partija vis tiek sugebėjo pasiekti žymiai geresnį rezultatą nei per pastaruosius rinkimus Vokietijoje prieš ketverius metus.

SPD buvo jaunesniąja partnere trijose iš keturių A.Merkel vyriausybių, o 2017 metais surinko tik 20,5 procento balsų.

„Po 16 metų socialdemokratai vėl gali būti stipriausia jėga Vokietijoje, ir tai yra priežastis švęsti“, – pažymėjo 26 metų Sebastianas Niestrojus.

A.Merkel pasitraukimas

CDU būstinėje Berlyne taip pat buvo rengiamasi sakyti pergalės kalbas tikintis, kad „paskutinės minutės“ pergalėmis garsėjantis A.Laschetas ir šį kartą švęs laimėjimą.

Visgi paskelbus rinkimų dienos apklausų rezultatus, įsivyravo tyla, po kurios pasigirdo negausūs plojimai.

„Rezultatas yra labai blogas CDU, nepriimtinas, – pažymėjo 26 metų Gereonas Stieleris. – CDU visada siekia, kad kancleris būtų iš jos partijos.“

Jei pirmieji skaičiavimai pasitvirtins, sekmadienio rezultatas būtų blogiausias CDU-CSU istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Partija dominavo Vokietijos politikoje didžiąją dalį iš pastarųjų 70 metų ir niekada nebuvo surinkusi mažiau nei 30 proc. rinkėjų balsų visuotiniuose rinkimuose, tačiau baigiantis 16 metų trukusiai kanclerės A.Merkel erai, partija neturi lygiavertės kandidatūros.

„Labai skaudu, kad A.Merkel pasitraukia“, – kalbėjo 84 metų rinkėjas Alfonsas Thesingas.

„A.Laschetas negali jos pakeisti“, – pridūrė jis, nors taip pat sakė manantis, kad A.Laschetas yra „geriausias kandidatas“.

A.Merkel paskutinėmis kampanijos savaitėmis padarė viską, kad paragintų rinkėjus balsuoti už 60 metų politiką ir kartu su juo pasirodydavo kampanijos renginiuose.

Tuo tarpu 34 metų rinkėjas Danielis Gerjetsas mano, kad „A.Merkel turėjo prisijungti anksčiau. Galbūt ji turėjo mažiau atostogauti vasarą ir pradėti dalyvauti kampanijoje anksčiau“.

Klystkeliai

SPD, seniausia Vokietijos partija, visuomenės apklausose dar prieš kelis mėnesius atrodė taip blogai, kad daugelis nurašė jos galimybes apskritai turėti vietą naujos kadencijos Vyriausybėje.

Tačiau O.Scholzas, ne itin spalvingas, tačiau kompetetingas buvęs Hamburgo meras, dabar turi realias galimybes tapti pirmuoju SPD deleguotu kancleriu po Gerhardo Schroederio, palikusio pareigas 2005 metais.

Kitu atveju, Vyriausybei toliau vadovaus konservatoriai, nepaisant to, kad jų rezultatai rinkimuose bus prasčiausi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Dar vasarą jų kandidatas A.Laschetas buvo laikomas realiausiu kandidatu tapti didžiausios Europos ekonomikos kancleriu, tačiau politiko populiarumas smuko po virtinės klaidų, įskaitant atvejį, kai vasarą jis buvo užfiksuotas besijuokiantis pagerbiant potvynių Vokietijoje aukas.

Tuo metu O.Scholzo, kurio galimybės realiai dalyvauti šiose lenktynėse metų pradžioje atrodė miglotos, reitingai pradėjo augti, išvengus tokių gėdingų klaidų.

Priešrinkiminėms apklausoms rodant A.Lascheto pralaimėjimą, konservatoriai į kovą metė kozirį – A.Merkel.

Nors kadenciją baigianti kanclerė planavo aktyviai nedalyvauti kampanijoje, ji dalyvavo paskutiniame A.Lascheto ture po Vokietiją. Tai paskutinėmis kampanijos dienomis padėjo CDU-CSU kiek atsigriebti po smukusio populiarumo.

Žaliųjų vaidmuo

Nors vokiečiai klimato kaitą prieš rinkimus įvardijo kaip vieną didžiausių problemų, tai nevirto triuškinamais rezultatais žaliesiems.

Anksčiau šiemet Žaliųjų partijos reitingai šoktelėjo po 40-metės Annalenos Baerbock paskelbimo kandidate į kancleres, o vienu metu ji net buvo populiariausia politine jėga Vokietijoje.

Tačiau po virtinės A.Baerbock klaidų, įskaitant plagijavimo skandalą, žaliųjų pozicijos visuomenės apklausose nusistovėjo ties maždaug 17 procentų.

Nors kanclerio postas žaliesiems tapo nebeįkandamas, partija, tikėtina, turės vaidmenį naujoje Vokietijos vyriausybėje.

Visi statymai, susiję su būsimąja valdančiąja koalicija, žlugo, nes SPD ir konservatoriams gali tekti vėl kartu kurti daugumą, jeigu rinkimuose partijos išties surinks panašų kiekį balsų.

Prieš rinkimus O.Scholzas sakė, kad pageidautų sąjungos su žaliaisiais.

A.Laschetas siuntė žinutes, kad bandytų kurti koaliciją net jeigu CDU-CSU nelaimėtų rinkimų. Tokiu atveju jam reikėtų tikėtis Žaliųjų partijos ir liberaliosios FDP paramos.

Tačiau antra vieta reikštų didžiulį smūgį dešiniesiems, dominavusiems Vokietijos politikoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir rinkimuose niekada nerinkusiems mažiau nei 30 proc. balsų.

Prie kai kurių balsavimo apylinkių Berlyne buvo nusidriekusios eilės

Prie kai kurių balsavimo apylinkių Vokietijos sostinėje buvo nusidriekusios eilės ir kilo sumaiščių, pritrūkus balsavimo biuletenių bei darbuotojų, pranešė televizija „Welt“.

Ji pažymėjo, jog taip galėjo nutikti todėl, kad sekmadienį vyksta ne tik Vokietijos parlamento rinkimai, bet ir Berlyno maratoras, todėl centrinės miesto gatvės uždarytos.

Anot „Welt“, kai kuriose balsavimo apylinkėse pristigus biuletenių, jų darbuotams teko pasinaudoti dviračių kurjerių paslaugoms biuleteniams skubiai atgebenti.

„Twitter“ vartotojai rašo, kad jiems prie balsavimo apylinkų teko laukti dvi valandas, daug piliečių nervinosi ir išėjo namo nebalsavę.

Tuo pat metu sekmadienį Berlyne, kartu su parlamento rinkimais, vyko šios federalinės žemės parlamento rinkimai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas