O.Scholzo reitingai smuko, o B.Pistoriaus populiarumas ženkliai išaugo nepaisant to, kad jis vadovauja Gynybos ministerijai – turi sudėtingą atsakomybę, kurios neatlaikę kai kurie pirmtakai sugriovė savo karjerą.
Daugelis rinkėjų giria jo tiesmukiškumą ir praktinį požiūrį atkuriant nusilpusias ginkluotąsias pajėgas, taip pat jo paramą Ukrainai kovoje su Rusija. Berlynas yra antras pagal dydį Kyjivo ginklų tiekėjas po Vašingtono.
Vokietijos rinkėjai vėl eis prie balsadėžių vasario 23-iąją po to, kai po ilgus mėnesius trukusių vidinių ginčų žlugo O. Scholzo vyriausybė.
66 metų O.Scholzas, atrodo, yra pasiryžęs likti prie Socialdemokratų partijos (SPD) vairo, nepaisant to, kad šiuo metu jo reitingai apklausose siekia apie 15 procentų.
Šią savaitę žurnalas „Spiegel“ atvirai pavadino O.Scholzą „netinkamu kandidatu į kanclerius“ ir teigė, kad SPD reikia lūžio.
Partijos maištininkai mano, kad B.Pistorius galėtų būti tas žmogus, kuris galėtų tai įkūnyti.
Keli regioniniai SPD politikai atvirai paragino B.Pistorių pakeisti O.Scholzą partijos sąrašo viršūnėje.
Kancleriui nepatogu, kad tarp jų yra du įstatymų leidžiamosios valdžios nariai iš Hamburgo – šiaurinio miesto, kurio meru anksčiau buvo O.Scholzas.
Lieka lojalus kancleriui
Iš pirmo žvilgsnio O.Scholzas ir B.Pistorius atrodo gana panašūs – abu yra įžengę į septintą dešimtį metų vyrai, gimę Osnabriuko mieste, įgiję teisininko išsilavinimą ir per karjerą patekę į nacionalinę politiką, kur priklauso SPD dešiniajam sparnui.
Tačiau svarbiausia, kad B.Pistorius sugebėjo likti nuošaly nuo įnirtingų SPD, žaliųjų ir Laisvosios demokratų partijos (FDP), kurie sudarė dabar jau žlugusią koaliciją, tarpusavio kovų.
Jis lankė kareivius bazėse ir pasižymėjo humoro jausmu, kuris kontrastuoja su blankiu ir technokratišku O.Scholzo stiliumi.
Tačiau kol kas B.Pistorius lieka ištikimas kancleriui ir kartu su kitais SPD lyderiais palaiko O.Scholzą.
„Turime kanclerį, ir jis yra paskirtas kandidatu į kanclerius, – pirmadienį sakė B.Pistorius. – Nematau nė vieno partijos nario, kuris norėtų tai pakeisti.“
SPD lyderis parlamente Rolfas Muetzenichas šią savaitę vis dėlto pripažino, kad partijoje esama tylių abejonių dėl O.Scholzo kandidatūros.
Jokio „Mesijo efekto“
Netoli Miuncheno įsikūrusios Politinio švietimo akademijos direktorė Ursula Muench naujienų agentūrai AFP teigė, kad nors SPD gali tikėtis „šiek tiek geresnių rezultatų“ su B.Pistoriumi priešaky, „itin mažai tikėtina, kad tai lems visišką tendencijų pasikeitimą ir SPD pergalę“.
Bet kokiu atveju U.Muench kol kas mato tik „mažą tikimybę“, kad SPD viršūnėje įvyks kokių nors pokyčių, nes mažai tikėtina, kad O.Scholzas pasitrauks.
Nors B.Pistorius yra populiarus tarp plačiosios visuomenės, jo griežtas karinės pagalbos Ukrainai gynimas ir kalbos apie tai, kad Vokietija turi būti „pajėgi kautis kare“, patiko ne visiems SPD nariams.
Kairiajame partijos sparne yra stipriai įsišaknijusi pacifizmo tradicija, kuri atsirado kaip reakcija į nacizmo baisumus ir Šaltojo karo metu.
U.Muench taip pat teigė, kad nėra jokių garantijų, jog dabartiniai palankūs B.Pistoriaus reitingai išliks po įtemptos rinkimų kampanijos.
„Apie Pistorių žinoma ne tiek jau daug, – teigė U.Muench. – Išskyrus gynybos politiką, ne tiek daug rinkėjų galėtų pasakyti, už ką jis pasisako.“
Ne veltui praėjusią savaitę SPD pirmininkas Larsas Klingbeilis teigė: „Aš netikiu jokiu Mesijo efektu.“
Tuo metu socialdemokratų varžovai džiūgauja dėl sunkios padėties.
FDP vadovo pavaduotojas Wolfgangas Kubicki sakė, kad džiaugiasi, jog O. Scholzas tebėra SPD lyderis, „nes nenoriu, kad socialdemokratų rezultatai apklausose gerėtų“.
Jis pridūrė, kad kampanija prieš B.Pistorių „būtų tikras iššūkis“.
