Praėjusį savaitgalį keturių partijų – CDU, Bavarijos žemėje veikiančios Krikščionių socialinės sąjungos, Laisvųjų demokratų partijos ir žaliųjų – derybos dėl koalicijos žlugo.
Iškart pradėta kalbėti apie didžiausią politinę krizę Vokietijoje per pastaruosius dešimtmečius. Svarbiausioje Europos šalyje atsiveriantis lyderystės vakuumas Senajame žemyne niekam nereikalingas.
SPD kartu su A.Merkel dešiniaisiais vyriausybėje dirbo nuo pat 2013-ųjų. Tačiau po kairiesiems nesėkmingų rugsėjo 24-osios rinkimų partija paskelbė norinti kraustytis į opoziciją.
Dabar, žlugus kitų partijų deryboms dėl koalicijos, kai kurie socdemai ragina SPD lyderį Martiną Schulzą apsigalvoti. Į diskusijas, negana to, ketvirtadienį įsijungė ir Volkeris Kauderis, CDU bloko Bundestage vadovas.
„Europa laukia sprendimo“
„Norėčiau, kad dabartinės partnerės koalicinėje vyriausybėje rastų būdą toliau kartu dirbti“, – pareiškė V.Kauderis, kuris mano, kad Vokietijai būtina turėti vyriausybę – lyderę visai Europai.
„Europa laukia, kol Vokietija galės pradėti veikti ir atsakys į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono keliamus klausimus. Ekonomiškai stipriausia šalis Europoje negali atrodyti kaip politinė nykštukė“, – pridūrė V.Kauderis.
M.Schulzas ketvirtadienį susitinka su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Pastarasis irgi yra socialdemokratas bei viešai teigia, kad nori, jog vienos ar kitos partijos susitartų dėl koalicijos – taip būtų galima išvengti naujų rinkimų.
Tuomet M.Schulzas turėtų surengti konsultacijas su SPD vadovybe Berlyne. Bet kadangi pozicija trauktis į opoziciją jau išsakyta viešai, nuomonę partija oficialiai galėtų pakeisti tik po SPD suvažiavimo gruodžio 7-9 dienomis.
Vokietija, kurios ekonomika yra ketvirtoji pagal dydį pasaulyje, jau kuris laikas vertinama kaip stabilumą ES garantuojanti šalis. Pareigūnai tiek Briuselyje, tiek Paryžiuje, iš kur E.Macronas ragina stiprinti euro zoną fiskalinėmis reformomis, bijo ilgų politinės nežinomybės mėnesių.
Ragina įvertinti visas galimybes
A.Merkel, kuri toliau eis kanclerės pareigas, kol bus susitarta dėl naujos vyriausybės, yra sakiusi, kad galėtų dirbti su SPD, bet esą jei dėl darbo nebus susitarta, geriau jau dalyvautų naujuose rinkimuose nei vadovautų mažumos kabinetui.
Juolab kad nauji rinkimai išėjimo iš krizės proceso nepagreitintų. Pagal Vokietijos konstituciją prezidentas naują balsavimą galėtų skelbti tik A.Merkel pralaimėjus kelis balsavimus Bundestage, o tai užtruktų kelis mėnesius.
Laikraštis „Bild“ trečiadienį pranešė, kad 30 iš 153 į Bundestagą išrinktų socialdemokratų šią savaitę per partijos susirinkimą suabejojo M.Schulzo pasiryžimu dirbti opozicijoje.
O M.Schulzo pavaduotojas Karlas Lauterbachas televizijai ZDF ketvirtadienį teigė, kad SPD gali tekti apsigalvoti dėl priešinimosi naujai didžiajai koalicijai. Tiesa, jis pridūrė, kad vis dar skeptiškai žiūri į tolesnį darbą su A.Merkel vadovaujamais konservatoriais.
SPD konservatyvesnio sparno atstovas Johannesas Kahrsas paragino M.Schulzą atvirai žvelgti į visas galimybes: „Negalima atmesti jokių galimybių – juk galiausiai svarbūs pasiūlymai.“
O socialdemokratai išties remia E.Macrono planus dėl fiskalinių permainų euro zonoje, taip ją sustiprinant.
Tiesa, bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos lyderis Horstas Seehoferis jau perspėjo, kad SPD neturėtų tikėtis žymių nuolaidų: „Mūsų negalima šantažuoti. Glaudžiai bendradarbiaujame su CDU. Mūsų pozicijos aiškios ir negali būti keičiamos.“
