Leidinio teigimu, po dar vieno telefoninio pokalbio su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kuris truko apie 100 minučių, E.Macronas nebeturi iliuzijų dėl deryboms likusios erdvės. Jis esą pasiuntė V.Putinui „labai aiškią žinią“.
Ši žinia – ne tik tai, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo E.Macronui už „asmeninį įsipareigojimą puolimo atveju“. Jei taip nutiktų, Rusija iškart sulauktų milžiniškų ekonominių sankcijų.
Eliziejaus rūmuose esą kalbama ir apie galimybę atšaukti NATO ir Rusijos steigiamąjį aktą dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo, sudarytą 1997 metais. Varšuva, beje, apie šio dokumento beprasmiškumą kalba jau nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą, bet Berlynas ir Paryžius kol kas nuo susitarimo anuliavimo susilaikydavo.
Tiesa, per praėjusią savaitę įvykusį E.Macrono, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos susitikimą, pasak „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, buvo suformuota nauja šių trijų šalių pozicija.
Kaip leidiniui teigė šaltiniai Eliziejaus rūmuose, jei Rusija vėl pažeistų Ukrainos suverenitetą ir pradėtų kelti grėsmę Suvalkų koridoriui, kurį užėmus Baltijos šalys liktų atkirstos nuo NATO pagalbos, Vakarų šalys „iš pagrindų“ peržiūrėtų Steigiamąjį aktą.
Šiame dokumente NATO įsipareigoja gausiai neginkluoti naujųjų Aljanso narių, įskaitant, žinoma, Lietuvos. Bet jei Prancūzija ir kitos šalys nutartų, kad Steigiamasis aktas nebegalioja, tikėtina, kad į NATO rytinį sparną galėtų būti atvežta raketų sistemų, kitos sunkiosios ginkluotės ir daugiau karių.
Paryžius jau kuris laikas su nerimu stebi, kaip Rusija gabena taktines raketas „Iskander“ į Kaliningrado sritį – jas galima apginkluoti branduolinėmis galvutėmis. Šios raketos pasirodė ir Baltarusijoje, kur šiuo metu vyksta bendros baltarusių ir rusų karinės pratybos.