Rengiantis minėti Berlyno sienos griūvimo 20–ąsias metines didelio visuomeninio judėjimo "Tautos solidarumas" užsakymu buvo atlikta visuomenės apklausa, pavadinta "Rytų vokiečių požiūris į taikią 20 metų trunkančią revoliuciją (1989–2009 m.)". Ji ir parodė, kad net 60 proc. buvusios VDR gyventojų mano, jog jie nesijautė gerai gyvendami Rytų Vokietijoje, tačiau gerai nesijaučia ir šiandien, kai Vokietija yra suvienyta bei stipri valstybė. Vis dėlto tendencija teigiama, nes 1997 metais tik 9 proc. Rytų vokiečių teigė, kad jie jaučiasi esantys vieningos Vokietijos piliečiai.
Be to, kuo vokiečiai jaunesni, tuo geriau jie šiandien jaučiasi. Vokietijos suvienijimui tebėra abejingi arba net skeptiškai jį vertina daugiausia 50–60 metų vokiečiai. Didžioji jų dalis gyvena kaimuose, kai kurie neturi darbo. Vis dėlto net 23 proc. Rytų Vokietijos gyventojų tebemano, kad abiem Vokietijoms susijungus, jų gyvenimas pablogėjo. 13 proc. gyventojų nepatenkinti esama padėtimi, o 4 proc. – net "labai nepatenkinti".
Kartu apklausa parodė, kad didėja skaičius gyventojų, kurie mano, kad iš to jie tik laimėjo. Tuo įsitikinę 38 proc. buvusios VDR gyventojų, o 18 proc. mano, kad "neabejotinai laimėjo" galėdami gyventi vienoje valstybėje. 40 proc. Rytų vokiečių yra patenkinti savo dabartiniu gyvenimu, o 4 proc. – "labai patenkinti". Ypač šalies suvienijimą vertina didžiųjų miestų gyventojai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir sugebėjo tapti verslininkais. Tačiau pastaruoju metu, ypač prasidėjus krizei, tokių žmonių ėmė mažėti – 2000 metais tuo džiaugėsi 58 proc. buvusių Rytų vokiečių.
Svarbi ir demokratija
67 proc. Rytų vokiečių teigia, kad demokratija jiems yra svarbi, tačiau tik 11 proc. patenkinti dabartine politine sistema. Ja nepatenkintų arba net "labai bepatenkintų" daug daugiau – 42 proc., bet 59 proc. gyventojų apskritai nepasitiki politikais.
Apklausa atskleidė ir tai, kad buvusios Rytų Vokietijos gyventojai nemėgsta imigrantų arba net yra priešiškai nusiteikę jų atžvilgiu. Net 41 proc. jų mano, kad šalyje per daug atvykėlių, 35 proc. įsitikinę, kad dėl jų antplūdžio didėja nusikalstamumas ir auga nedarbas, be to, atsiranda gyvenamojo ploto problemų. Taip yra todėl, kad buvusios uždaros komunistinės valstybės piliečiai nebuvo pripratę gyventi kartu su kitataučiais.
Tylioji lyderė
Tačiau buvę Rytų vokiečiai didžiuojasi tuo, kad jų atstovė A.Merkel vadovauja suvienytai Vokietijai ir tai darys dar ketverius metus. Užsienio spauda net vadina šią moterį "tyliąja Europos lydere", o amerikiečiai dar ir "antiObama", nes, jų nuomone, A.Merkel neturi savybių, būdingų jų prezidentui – charizmos ir spindesio. Be to, jos rinkimų kampanijos būna nuobodžios ir jai net "trūksta moteriškumo". Vis dėlto, JAV dienraščio "The Washington Post" nuomone, A.Merkel "yra Europos lyderė de facto", nesukelianti pavydo ir noro su ja varžytis patinams, kurie vadovauja kitoms didžiosioms Europos valstybėms, o mažesnių valstybių gyventojams ji nekelia jokios baimės. A.Merkel vadovaujami vokiečiai palaiko gerus santykius su dauguma savo rytinių kaimynų, kurie ilgai nepasitikėjo Berlynu ir jo nebijo, nors dabar jis pasidarė stipresnis, įtakingesnis ir dominuojantis".
Dienraštis teigia, kad A.Merkel pozicijoms jokio pavojaus nekelia ir kiti Europos lyderiai – britas Gordonas Brownas, prancūzas Nicolas Sarkozy bei italas Silvio Berlusconi. "Net kai Europos Sąjunga išsirinks savo naująjį prezidentą, jam (nes tai neabejotinai bus jis) bus labai sunku ką nors padaryti, jei tam prieštaraus A.Merkel", – rašo JAV dienraštis ir priduria, kad jei artimiausiais mėnesiais A.Merkel užsimanys vaidinti didesnį ir įtakingesnį vaidmenį už Vokietijos ribų, ji neabejotinai tai pasieks. Net gali atsitikti taip, kad ji perims vadovavimą visai Europos užsienio politikai ir tai padarys taip tyliai bei delikačiai, kad niekas to net nepastebės.
