Rytų Vokietijos Vitenbergo mieste esantis XIII amžiaus bareljefas, gerai žinomas kaip „Judensau“ (Žydų paršavedė), vaizduoja į kiaulės užpakalį įsistebeilijusį rabiną ir paršavedę žindančius žydus.
Neapykantą kursto šio kūrinio simbolizmas – kad savo dvasinį ir kūnišką peną žydai gauna iš jų pačių nešvariu laikomo gyvūno.
Saksonijos-Anhalto žemės aukštesnės instancijos teismas Naumburge nusprendė, kad šis atvaizdas „nekenkia žydų“ reputacijai, nes yra „įdėtas“ į platesnį istorinio paminklo kontekstą, vietos transliuotojui MDR paaiškino penkių teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Volkeris Buchlohas.
Apeliaciją teismui pateikė vietos žydas, nesėkmingai mėginęs užsitikrinti, kad žemesnės instancijos teismas įpareigotų pašalinti, anot jo, žydus įžeidžiantį akmens raižinį.
Antradienį skelbdamas teismo sprendimą V.Buchlohas sakė, kad „bet kas, pasižiūrėjęs į bareljefą, negali nepastebėti šio istorijos paminklo ir informacinio ženklo, kurį parapija pastatė 1988 metais“, tinkamai išaiškinančio bareljefo istorinį kontekstą.
Tačiau Vitenburgo miesto bažnyčios (Stadtkirche) pastorius Johannesas Blockas pirmadienį Miunchene leidžiamam dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė, kad šis atvaizdas yra „atstumianti ir neskoninga“ ataka prieš žydus, dėl kurios jis esą jaučia „gėdą ir skausmą“.
„Mes neprašėme šios skulptūros, tačiau stengiamės atitinkamai elgtis su šiuo sudėtingu palikimu“, – pridūrė jis.
Pastorius pridūrė, kad pats dalyvavo derybose su Vokietijos centrine žydų taryba, kaip būtų galima atnaujinti šį paminklą.
Viduramžiais panašių meno kūrinių galima buvo rasti daugelyje bažnyčių. Tokie „Judensau“ buvo ženklas, kad žydai bendruomenėje nėra pageidaujami.
Dar vieną tokį „Judensau“ galima išvysti garsiojoje Kelno katedroje.
Vitenbergo bareljefas yra susijęs su garsiuoju M.Lutheriu, kuris pats buvo žinomas antisemitas ir pamokslavo šioje bažnyčioje praėjus dviems šimtams metų nuo jo atsiradimo.
Būtent Vitenberge 1517 metais M.Lutheris prikalė savo novatoriškas „95 tezes“ prie kitos bažnyčios durų ir taip davė pradžią Romos Katalikų Bažnyčios skilimui ir protestantizmo atsiradimui.
Teologas tvirtino, kad krikščionys negali nusipirkti arba užsitarnauti sau kelio į dangų – anot jo, ten galima patekti tik dėl Dievo malonės. Tai buvo esminis krikščioniško mastymo pokytis.
Tačiau M.Lutheris taip pat siejamas su tamsiausiu Vokietijos istorijos laikotarpiu, nes jo pamoksluose ir raštuose gausu antisemitinių minčių, kuriomis vėliau naudojosi naciai, teisindami savo vykdomą žiaurų žydų persekiojimą.
Aukštesnės instancijos teismo sprendimą palikti istorinį bareljefą bažnyčioje dar galima apskųsti Vokietijos aukščiausiajai teismo institucijai – Federaliniam Teisingumo Teismui.
