58 metų Anwaras Raslanas buvo pripažintas kaltu dėl 27 žmonių nužudymo 2011 ir 2012 metais jo vadovaujamame Chatibo sulaikymo centre Damaske, dar vadinamame „251-uoju filialu“.
2012 metais palikęs Sirijos režimą jis siekė prieglobsčio Vokietijoje.
Prokurorai jį kaltino dėl 58 žmonių nužudymo ir dar 4000 žmonių kankinimo jam vadovaujant minėtam centrui, tačiau ne visus mirties atvejus pavyko įrodyti.
Kaltinamasis, apsirengęs žalia žiemine striuke, teismo nuosprendį išgirdo per ausines. Skelbiant jam skirtą bausmę nuteistasis nerodė jokių emocijų.
Per visą teismo procesą parodymus davė daugiau nei 80 liudytojų, įskaitant 12 dezertyravusių režimo pareigūnų ir daug sirų vyrų ir moterų, šiuo metu gyvenančių Europos šalyse. Maždaug tuzinas jų taip pat dalyvavo teismui skelbiant nuosprendį.
Pirmininkaujantis teisėjas sakė, kad jie nusipelnė „visiškos pagarbos“.
Ketvirtadienį prie teismo susirinkę Sirijos aktyvistai laikė plakatus ir transparantus su užrašais „Kur jie yra?“, turint galvoje jų artimuosius, dingusius Sirijos sulaikymo centruose.
A.Raslano teismo procesas prasidėjo 2020 metų balandį. Jis buvo teisiamas su kitu buvusiu aukšto rango pareigūnu Eyadu al Gharibu, kuris padėdavo suimti protestuotojus ir pristatyti juos į sulaikymo centrą.
E.al Gharibas nuteistas kalėti puspenktų metų už pagalbą vykdant nusikaltimus žmoniškumui. Tai buvo pirmas atvejis, kai teismas už Sirijos ribų paskelbė nuosprendį byloje dėl Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybės pareigūnų vykdytų kankinimų.
Byla jiems buvo iškelta pasinaudojant teisiniu universalios jurisdikcijos principu, pagal kurį užsienio šalis gali persekioti baudžiamąja tvarka už nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant karo nusikaltimus ir genocidą, nepriklausomai nuo to, kur nusikaltimai buvo įvykdyti.
Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje pradėta ir daugiau tokių bylų, prieglobsčio Europoje prašantiems Sirijos gyventojams pasinaudojant vienintele jiems prieinama teisine priemone.
Kitą savaitę Vokietijoje turi prasidėti buvusio Sirijos gydytojo, kaltinamo nusikaltimais žmogiškumui, teismas.
„Amnesty International“ Vokietijos skyriaus vadovas išreiškė viltį, kad remiantis „šiomis išvadomis pagal universalios jurisdikcijos principą įvyks ir daugiau teismų Vokietijoje ir kitose valstybėse“.
Kaltinamasis, apsirengęs žalia žiemine striuke, teismo nuosprendį išgirdo per ausines. Skelbiant jam skirtą bausmę nuteistasis nerodė jokių emocijų.
„Kumščiai, viela ir bizūnai“
Pasak prokurorų, su nuteistojo žinia kalėjime vyko žaginimai, lytinis išnaudojimas, „elektros šoko“ taikymas, buvo mušama „kumščiais, viela ir bizūnais“ ir kaliniams nebuvo leidžiama miegoti.
Liudininkai pasakojo apie nuplakimus, elektros šoko taikymą, odos deginimą cigaretėmis ir smūgius į lytinius organus. Kai kurie sakė, kad būdavo pakabinami už riešų taip, kad vos galėtų liesti žemę kojų pirštų galiukais.
Vienas liudininkas pasakojo apie masines kapavietes, už kurių katalogavimą jis buvo atsakingas.
„Tikiuosi, kad kalbėjome balsu tų, iš kurių jis atimtas“ Sirijoje, prieš paskelbiant nuosprendį naujienų agentūrai AFP sakė per teismą liudijęs buvęs sulaikytasis Wassimas Mukdadas.
Teisme kaip įrodymai taip pat buvo panaudotos mirusių sirų nuotraukos, kurias iš šalies išvežė dezertyravęs Sirijos karo policijoje fotografu dirbęs „Cezaris“.
A.Raslanas niekada neslėpė savo praeities. 2015 metų vasarį prašydamas policijos apsaugos Berlyne jis pareigūnams papasakojo apie savo gyvenimą Sirijoje.
Remiantis JK įsikūrusia padėtį Sirijoje stebinčia nevyriausybine organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“, B.al Assado režimo sulaikymo centruose nuo kankinimų arba siaubingų laikymo sąlygų mirė mažiausiai 60 tūkst. žmonių.
„Šis teismas yra labai svarbus sirams, nes jis nagrinėja itin sunkius nusikaltimus, kurie tebėra vykdomi šiandien“, – sakė Sirijos teisininkė Joumana Seif.
JT: Vokietijos teismo skirta bausmė už nusikaltimus Sirijoje – „reikšmingas šuolis“
Vokietijos teismo ketvirtadienį skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė buvusiam Sirijos režimo pulkininkui už nusikaltimus žmogiškumui jo karo draskomoje šalyje yra „reikšmingas šuolis“ teisingumo link, pareiškė Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė.
Michelle Bachelet teigimu, 58 metų Anwarui Raslanui paskelbtas nuosprendis svarbioje pasaulinėje byloje dėl valstybės palaikomų kankinimų Sirijoje yra „istorinis“.
„Šios dienos nuosprendis turėtų paskatinti pastangas išplėsti atsakomybės tinklą, (į jį įtraukiant) visus, vykdžiusius šiuos neapsakomus nusikaltimus, apibūdinančius šį žiaurų konfliktą“, – sakoma jos pranešime.
A. Raslanas buvo pripažintas kaltu dėl 27 žmonių nužudymo 2011 ir 2012 metais jo vadovaujamame Chatibo sulaikymo centre Damaske, dar vadinamame „251-uoju filialu“.
Prokurorai jį kaltino dėl 58 žmonių nužudymo ir dar 4 000 žmonių kankinimo jam vadovaujant minėtam centrui, tačiau ne visus mirties atvejus pavyko įrodyti.
„Šis teismo procesas iš naujo atkreipė dėmesį į pasibaisėjimą keliančius kankinimus, žiaurų ir tikrai nežmonišką elgesį, įskaitant siaubingą seksualinį smurtą, su kuriais įkalinimo įstaigose susidūrė daugybė sirų, – nurodė M.Bachelet. – Tai yra reikšmingas šuolis pirmyn siekiant tiesos, teisingumo ir kompensacijų už rimtus žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus Sirijoje daugiau nei dešimtmetį.“
Byla buvo iškelta pasinaudojant teisiniu universalios jurisdikcijos principu, pagal kurį užsienio šalis gali persekioti baudžiamąja tvarka už nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant karo nusikaltimus ir genocidą, nepriklausomai nuo to, kur nusikaltimai buvo įvykdyti.
„Tai aiškus pavyzdys, kaip nacionaliniai teismai gali ir turi užpildyti atsakomybės už tokius nusikaltimus spragas, kur jie bebūtų įvykdyti“, – kalbėjo M.Bachelet.
„Tai veikia kaip galinga atgrasymo priemonė ir padeda išvengti žiaurumų ateityje“, – pridūrė ji.
