Ši ataka tapo rimčiausiu antisemitiško smurto incidentu šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Užsklęstos durys rytinio Halės miesto sinagogoje, kur 52 maldininkai minėjo žydų Jom Kipuro šventę, buvo vienintelis veiksnys, neleidęs gerai ginkluotam užpuolikui įvykdyti planuotų žudynių, sako prokurorai.
Nepavykus šturmuoti maldos namų 2019 metų spalio 9 dieną, užpuolikas vietoje to nušovė vieną praeivę ir vieną vyrą vietos kebabinėje.
Per penkis mėnesius trukusį teismą 28 metų S.Ballietas neigė Holokaustą, nors Vokietijoje už tai numatyta atsakomybė. Jis taip pat neapgailestavo dėl savo veiksmų prieš pasirinktus taikinius, kurių daugelis yra bendraieškiai šioje byloje.
„Išpuolis prieš sinagogą Halėje buvo vienas atgrasiausių antisemitinių atakų nuo Antrojo pasaulinio karo“, – netoli esančiame rytiniame Magdeburgo mieste einant į pabaigą teismui sakė prokuroras Kai Lohse (Kajus Lozė).
Prokurorai reikalavo skirti S. Ballietui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Tuo metu kaltinamojo gynyba prašė pirmininkaujančios teisėjos Ursulos Mertens tik „teisingo nuosprendžio“.
Advokatas Markas Lupschitzas, atstovavęs devyniems atakos metu sinagogoje buvusiems žydams, pirmadienį ryte naujienų agentūrai AFP sakė, kad S. Ballieto teismas buvo „sąžiningas“.
Anot jo, asmenims, kuriuos užpuolikas buvo pasirinkęs savo taikiniais, šis teismo procesas „ir kėlė didžiulę įtampą, ir įkvėpė jiems pasitikėjimo“.
Proceso metu S.Ballietas tvirtino, kad „ataka prieš sinagogą nebuvo klaida: jie yra mano priešai“.
Kariškus drabužius vilkėjęs S.Ballietas filmavo ataką ir tiesiogiai transliavo ją internete. Prieš išpuolį jis paskelbė „manifestą“, kuriame reiškė savo mizoginiškas, neofašistines pažiūras.
Izraelio ambasadorius Vokietijoje Jeremy Issacharoffas šią ataką pavadino „didžiulį nerimą keliančiu momentu Vokietijos istorijoje“.
„Jei vyrukas būtų sugebėjęs patekti į sinagogą,.. tai būtų padarę milžinišką poveikį Vokietijos pokario identitetui ir kovai su antisemitizmu“, – sakė jis interviu AFP.
