Josefas Schuetzas kaltinamas padėjęs nužudyti 3 518 kalinių Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais, paskelbė teismo pirmininkas Udo Lechtermannas.
Pastaruoju metu Brandenburgo žemėje gyvenęs pensininkas viso teismo proceso metu neigė savo kaltę ir tvirtino „absoliučiai nieko“ nepadaręs, net nežinojęs apie šiurpius toje stovykloje vykdytus nusikaltimus.
„Nežinau, kodėl esu čia“, – pirmadienį drebančiu balsu pakartojo jis Vokietijos teismui.
Neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs J.Schuetzas tvirtino neturintis nieko bendra su tais žiauriais nusikaltimais ir „sakantis tiesą“.
Tuo metu prokurorai teigė, kad jis kaip stovyklos sargybinis „sąmoningai ir noriai“ dalyvavo vykdant nusikaltimus.
Nuo 1936 iki 1945 metų Zachsenhauzeno stovykloje buvo laikoma daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, tarp jų žydų, romų, režimo oponentų ir gėjų.
Dešimtys tūkstančių kalinių mirė nuo prievartinio darbo, nužudyti, dėl medicininių eksperimentų, nuo bado ar ligų, kol galiausiai stovyklą išvadavo sovietų kariuomenė, nurodo Zachsenhauzeno memorialas ir muziejus.
Prokurorai sakė, kad J.Schuetzas 1942-aisiais padėjo vykdyti „sovietų karo belaisvių egzekucijas sušaudant“ ir žudyti kalinius „panaudojant nuodingas dujas „Zyklon B“.
Tuo metu jam buvo 21 metai.
Prieštaringi pareiškimai
Teismo proceso metu J.Schuetzas padarė kelis nenuoseklius pareiškimus apie savo praeitį, skundėsi, kad jam galvoje viskas ima „maišytis“.
Vienu metu jis tvirtino, kad beveik viso karo metu buvo žemės ūkio darbininkas, dirbo Vokietijoje, bet šiam pareiškimui prieštarauja keli istoriniai dokumentai su jo vardu, gimimo data ir vieta.
Po karo J.Schuetzas buvo perkeltas į kalinių stovyklą Rusijoje, o vėliau grįžo į Vokietiją, kur ūkininkavo ir dirbo spynų meistru.
2021-aisiais pradėto teismo proceso metu J.Schuetzas buvo laisvėje. Kelis kartus procesas buvo sustabdytas dėl kaltinamojo silpnos sveikatos.
Nors jam skirta įkalinimo bausmė, mažai tikėtina, kad dėl savo amžiaus jis realiai kažkiek laiko praleis už grotų.
Jo advokatas Stefanas Waterkampas prieš verdikto paskelbimą naujienų agentūrai AFP sakė, kad jei jo klientas bus pripažintas kaltu, jis teiks apeliaciją.
Po Antrojo pasaulinio karo praėjus daugiau kaip septyniems dešimtmečiams, vokiečių prokurorai skuba patraukti atsakomybėn paskutinius dar tebegyvenančius nacių nusikaltėlius.
2011-aisiais nuteisus buvusį mirties stovyklos sargybinį Johną Demjanjuką už tai, kad jis buvo Hitlerio žudymo mašinos dalis, buvo nustatytas teisinis precedentas ir sudarytos sąlygos kelioms tokio pobūdžio byloms.
Nuo to laiko teismai paskelbė kelis apkaltinamuosius nuosprendžius šiuo pagrindu, o ne dėl nužudymų ar žiaurių nusikaltimų, susietų su konkrečiais atsakovais.
